Museum - Lithuanian Pavilion in Venice Biennale 2015

Museum - Lithuanian Pavilion in Venice Biennale 2015 Lithuanian Pavilion in Venice Biennale 2015 organized by Nida Art Colony of Vilnius Academy of Arts. Artist Dainius Liškevičius Artist Dainius Liškevičius

Curator/Commissionaire dr. Vytautas Michelkevičius

2nd Commissionaire Rasa Antanavičiūtė

Producer Daina Pupkevičiūtė

Consultants: dr. Agnė Narušytė, Ūla Tornau, Franciska Zolyom (Director of The Museum of Contemporary Art Leipzig / GFZK)

Organizer of Lithuanian Pavilion:
Nida Art Colony of Vilnius Academy of Arts

Normali funzionamento

The presentation of our new Lithuanian pavilion 2019 produced by Nida Art Colony / Nidos meno kolonija. See you during p...
01/03/2019

The presentation of our new Lithuanian pavilion 2019 produced by Nida Art Colony / Nidos meno kolonija. See you during performances on 8-10th of May in Venice!

Press conference of the Lithuanian Pavilion at the 58th International Art Exhibition—la Biennale di Venezia 2019 was held on February 28th at MO Museum in Vilnius. Participants of the press conference: Dr. Rasa Antanavičiūtė, the Lithuanian Pavilion’s Commissioner, Executive Director of Nida Art Colony of Vilnius Academy of Arts; Prof. Jean-Baptiste Joly, Honorary Commissioner of the Lithuanian Pavilion, the founder, former head and art director of Akademie Schloss Solitude artist residency program in Germany; Lucia Pietroiusti, curator of the Lithuanian Pavilion, curator of General Ecology at Serpentine Galleries, London; Indrė Tubinienė, Director at Lewben Art Foundation. ARTISTS: Vaiva Grainytė, writer, playwright, and poet;
Lina Lapelytė, artist, composer, musician and performer; Rugilė Barzdžiukaitė, filmmaker and theatre director.

Nuotraukos / Photos by Andrej Vasilenko

Su išaušusiu Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje pristatymo rytu!Garbės komisaras Jean-Baptiste Joly atvyko į Lietuvą...
28/02/2019

Su išaušusiu Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje pristatymo rytu!
Garbės komisaras Jean-Baptiste Joly atvyko į Lietuvą kartu su visa komanda Rugilė Barzdžiukaitė, Lina Lapelyte, Vaiva Grainytė, Rasa Antanaviciute ir kitais pristatyti žiniasklaidai Sun & Sea: Marina - Lithuanian Pavilion at the Biennale Arte 2019 Marina - Lithuanian Pavilion at the Biennale Arte 2019
Jean-Baptiste Joly taip pat yra Res Artis, Worldwide Network of Artist Residencies valdybos narys bei Akademie Schloss Solitude - vienos didžiausių ir reikšmingiausių rezidencijų Europoje - įkūrėjas ir direktorius (1989-2019). Jis konsultuoja Nida Art Colony / Nidos meno kolonija ir Lietuvos kultūros taryba dalindamasis savo rezidencijų patirtimi ir teigdamas, kad rezidencijų kiekis ir atvirumas abipusiams mainams su kitomis šalimis yra vienas svarbiausių tos šalies demokratijos ir liberalumo rodiklių. Neskaitant to, kad rezidencijos "atspindi gerąsias globalizacijos puses".
Tuo pačiu jis džiaugiasi pirmąkart pamatęs ką tik išleistą knygą “Contemporary Artist Residencies. Reclaiming Time and Space”, kurioje mes kartu esame bendraautoriai.
>>>EN>>>>
Jean-Baptiste Joly - founder and director (1989-2018) of Akademie Schloss Solitude - one of the most influential and biggest residency programme in Europe (45 studios) is in town. He is consulting Nida Art Colony artistic director Vytautas Michelkevicius and Lithuanian Culture Council on the residencies and their impact to the city and country. He says that the number of residency programmes and their openness to bilateral exchanges is an important measure of each countries democracy and liberalism.
Today as a honorary commisionaire he is going to present Sun & Sea: Marina - Lithuanian Pavilion at the Biennale Arte 2019 to the Lithuanian media! Moreover he enjoyed seeing the book “Contemporary Artist Residencies. Reclaiming Time and Space” (ed. Irmeli Kokko, Taru Elfving, Pascal Gielen, Valiz, books and projects, 2019) for the first time

Jean-Baptiste Joly - founder and director (1989-2018) of Akademie Schloss Solitude - one of the most influential and biggest residency programme in Europe (45 studios) is in town. He is consulting Nida Art Colony artistic director Vytautas Michelkevicius and Lithuanian Culture Council on the residencies and their impact to the city and country.

Tomorrow as a honorary commisionaire he is going to present Sun & Sea: Marina - Lithuanian Pavilion at the Biennale Arte 2019 to the Lithuanian media! Moreover he enjoyed seeing the book “Contemporary Artist Residencies. Reclaiming Time and Space” (ed. Irmeli Kokko, Taru Elfving, Pascal Gielen, Valiz, books and projects, 2019) for the first time.

The new participant for Lithuanian Pavilion next year!
16/05/2016
Lietuvos kultūros taryba

The new participant for Lithuanian Pavilion next year!

57-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvai atstovaus Contemporary Art Centre (CAC), Vilnius, pristatysiantis vieno ryškiausių ir aktyviausių lietuvių šiuolaikinio meno kūrėjų Žilvino Landzbergo instaliaciją.

The post-soviet Baltic story ant its critique in Venice Biennale goes on / Posovietinė Baltijos istorija ir jos kritika ...
25/02/2016
The Baltic Pavilion

The post-soviet Baltic story ant its critique in Venice Biennale goes on / Posovietinė Baltijos istorija ir jos kritika Venecijos bienalėje tęsiasi nauju kampu

Read all about it!

Dainiaus Liškevičiaus gauta rožė per Lietuvos paviljono atidarymą Venecijoje tapo meno kūriniu tarp kitų surinktų menini...
14/12/2015

Dainiaus Liškevičiaus gauta rožė per Lietuvos paviljono atidarymą Venecijoje tapo meno kūriniu tarp kitų surinktų menininkų gėlių Dano Aleksos parodoje
>>>EN>>>>
A rose which Dainius Liškevičius got during Lithuanian Pavilion opening in Venice became an art piece among other artists' flowers in Danas Aleksa show.
More / Daugiau
https://www.facebook.com/events/705591672874421/

Naujasis Dainiaus Liškevičiaus kūrinys dar rodomas legendinėje Foksal galerijoje Varšuvoje /The new piece by Dainius Liš...
03/12/2015
EXIT / RESURRECTION : Dainius Liskevicius

Naujasis Dainiaus Liškevičiaus kūrinys dar rodomas legendinėje Foksal galerijoje Varšuvoje /
The new piece by Dainius Liškevičius is still on show in the legendary Foksal gallery in Warsaw

http://liskevicius.lt/index.php/project/exit--resurrection/

The first photographic image that has persisted in my memory until now is a page from the magazine Fotografie published in the GDR (around 1985): a reproduction of Koen Wessing’s Chile 1973. It shows a man walking on the street, but one’s wandering gaze is suddenly attracted by three soldiers leanin…

Jei nepavyko aplankyti Lietuvos paviljono realiai, tai galite padaryti virtualiai - Google Cultural Institute projektas ...
26/10/2015
Lithuania - Google Cultural Institute

Jei nepavyko aplankyti Lietuvos paviljono realiai, tai galite padaryti virtualiai - Google Cultural Institute projektas su 3D vaizdu ir fotografijomis jau internete (ačiū Dainai Pupkevičiūtei už jo prodiusavimą)
>>>>LT>>>>>>>EN>>>>>>>>>>>>
If you could not visit Museum - Lithuanian Pavilion in Venice Biennale 2015 in reality, you can do it now in virtuality - Google Cultural Institute project with Street View and Photographs is online
https://www.google.com/culturalinstitute/asset-viewer/lithuania/-QEzbJBVwxMRfQ?projectId=la-biennale-di-venezia

The Google Cultural Institute brings together millions of artifacts from multiple partners, with the stories that bring them to life, in a virtual museum.

Museum is back in Vilnius - thanks to every contributor! /"Muziejus" vėl Vilniuje - ačiū visiems!
19/10/2015

Museum is back in Vilnius - thanks to every contributor! /
"Muziejus" vėl Vilniuje - ačiū visiems!

2550 lankytojai rugsėjo mėnesį ir vienas lankytojų knygos fragmentas /2550 visitors during September and three records i...
07/10/2015

2550 lankytojai rugsėjo mėnesį ir vienas lankytojų knygos fragmentas /
2550 visitors during September and three records in visitors' book

Po paviljono uždarymo, skaičiuojame rezultatus: degtukai, katalogai, lankytojai /After closing of the pavilion, we are c...
02/10/2015

Po paviljono uždarymo, skaičiuojame rezultatus: degtukai, katalogai, lankytojai /
After closing of the pavilion, we are calculating results

Paviljonas užsidarė, bet kūryba tęsiasi toliau. Dainiaus Liškevičiaus naujas kūrinys iš performatyvios serijos "Pasaulio...
01/10/2015

Paviljonas užsidarė, bet kūryba tęsiasi toliau. Dainiaus Liškevičiaus naujas kūrinys iš performatyvios serijos "Pasaulio centrai / Enjoy yourself" 1999, projektas tęsiamas /

The Pavilion has closed but the show goes on. A new Dainius Liškevičius' piece from the performance series "Centers of the World / Enjoy yourself" 1999, on-going

More from the series http://liskevicius.lt/index.php/project/centres-of-the-world--enjoy-yourself/

Šiandien paskutinė paviljono darbo diena - kviečiame užeiti /Today is the last working day of the pavilion - welcome!(ph...
30/09/2015

Šiandien paskutinė paviljono darbo diena - kviečiame užeiti /
Today is the last working day of the pavilion - welcome!
(photo: guide Gabrielė Mišeikytė)

Dar nebuvusiems ar norintintiems prisiminti - žaismingas Jogintės Bučinskaitės reportažas apie Lietuvos paviljona (žr. 5...
28/09/2015
Durys atsidaro - LRT

Dar nebuvusiems ar norintintiems prisiminti - žaismingas Jogintės Bučinskaitės reportažas apie Lietuvos paviljona (žr. 5:05 - 18:50 min). Apie bienalę ir paviljoną pasakoja Agnė Narušytė, Vytautas Michelkevičius, Daina Pupkevičiūtė.
EN>

Playful Lithuanian TV reportage on Lithuanian Pavilion (5:05 - 18:50 min). Thanks to Jogintė Bučinskaitė and Dainius Liškevičius!
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/83799/durys_atsidaro

Yra sakoma, kad žmogus gimsta vienas ir miršta vienas. Atsivertę naują rašytojo Valdo Papievio knygą galėtume pridurti, kad kartais žmogus gyvena vienatvėje. Nesvarbu, kad ne vienas. Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje per metus apsilanko apie 250 tūkstančių lankytojų. Mažytį Dainiaus Liškevi…

28/09/2015
Kultūros barai - Numeris

Rugsėjo mėn. "Kultūros barų" numeryje kviečiame skaityti: „Muziejus“ visų pasaulio ateičių fone. Su menininku Dainiumi Liškevičiumi kalbasi kuratorius Vytautas Michelkevičius
http://kulturosbarai.lt/ (internete pokalbis pasirodys kitą mėnesį, kai išeis naujas numeris)

Lietuvos Nepriklausomybės 25-mečiuiMąstykime kartu. Į KB anketą atsako filosofė Eglė Wittig-Marcinkevičiūtė / 2Problemos ir idėjosRinkos modelio spąstai universitetams. Su komunikacijų tyrinėtoju profesorium Arthuru W. Huntu III kalbasi Almantas Samalavičius / 7Gus HOSEIN, Eric KING. Nesaugumo a…

Paskutinė galimybė išvysti Lietuvos paviljoną rugsėjo 28 ir 30 dienomis (antradienis nedarbo diena).Last chance to visit...
28/09/2015

Paskutinė galimybė išvysti Lietuvos paviljoną rugsėjo 28 ir 30 dienomis (antradienis nedarbo diena).

Last chance to visit Lithuanian Pavilion is on 28th and 30th of September (Tuesday pavilion is closed).

Vakaro nuotaika paviljone.Evening vibe in the pavilion.Photo: Arturas ValiaugaMuseum: Dainius Liškevičius
27/09/2015

Vakaro nuotaika paviljone.
Evening vibe in the pavilion.

Photo: Arturas Valiauga
Museum: Dainius Liškevičius

Nors visi reitingai turi silpnybių, bet meno pasaulyje jų labai nedaug, tad tenka džiaugtis sėkmingai kylančiu Dainiaus ...
25/09/2015
Dainius Liskevicius

Nors visi reitingai turi silpnybių, bet meno pasaulyje jų labai nedaug, tad tenka džiaugtis sėkmingai kylančiu Dainiaus Liškevičiaus reitingu po Labyrinthus ir Venecijos bienalės - pastaruosius penkerius metus jis šoktelėjo net 5 kartus
>>>>>>>>>LT>>>>>>>>>>>>>EN
Most of the rating systems are subjective but we can enjoy that artist Dainius Liškevičius rating was constantly going up after his new solo show Labyrinthus in 2014 and Venice Biennale in 2015

http://www.artfacts.net/en/artist/dainius-liskevicius-24797/profile.html

View Dainius Liskevicius exhibition history and Artist Ranking

Nors visi reitingai turi silpnybių, bet meno pasaulyje jų labai nedaug, tad tenka džiaugtis sėkmingai kylančiu Dainiaus ...
25/09/2015
Dainius Liskevicius

Nors visi reitingai turi silpnybių, bet meno pasaulyje jų labai nedaug, tad tenka džiaugtis sėkmingai kylančiu Dainiaus Liškevičiaus reitingu po Labyrinthus ir Venecijos bienalės
>>>>>>>>>LT>>>>>>>>>>>>>EN
Most of the rating systems are subjective but we can enjoy that artist Dainius Liškevičius rating was constantly going up after his new solo show Labyrinthus in 2014 and Venice Biennale in 2015

http://www.artfacts.net/en/artist/dainius-liskevicius-24797/profile.html

View Dainius Liskevicius exhibition history and Artist Ranking

Gidės Mildos Adamonytės impresijos iš Venecijos:Sakoma, jog norint pažinti Veneciją, reikia tiesiog joje pasiklysti, tod...
17/09/2015

Gidės Mildos Adamonytės impresijos iš Venecijos:
Sakoma, jog norint pažinti Veneciją, reikia tiesiog joje pasiklysti, todėl nenuostabu, jog bandydama užrašyti įspūdžius iš savanoriavimo Venecijos meno bianalėje aš esu pasimetusi. Šį pusantro mėnesio nuotykį galėčiau palyginti su šokolado dėže, kurią atidarius suvalgiau iš karto visą ir, ko gero, man prireiks nemažai laiko ją visą suvirškinti. Prisipažinsiu, kalbu ne vien apie mano mėgstamiausia venecijietiško gyvenimo dalimi tapusį lietuvių paviljoną ar apie minkštą betoną, vaikštantį medį ir jo augimo garsą prancūzų paviljone, homoseksualaus kolūkiečio istoriją estų paviljone ir visos bianalės žingeidžią dvasią, kurioje per įvairovę einama į vienovę. Nemažesnę šokolado dalį sudaro venecijietiška gotika ir baroko stiliaus Santa Maria della Salute, laikui bėgant mielomis patapusios naktinės žiurkės siaurose gatvelėse ir po kambario langą čiurlenantis kanalas, 37 laipsniai garuojančio karščio ir miesto grožis audrose, itališkos vakarienės ir gražios širdies ten gyvenanys žmonės, kelionės kanalu į Lido paplūdimį ir išvykos į kalnus, nepraleidžiant nė vieno kelyje pasitaikančio Italijos miestelio.
Nobelio premijos laureatui Josifui Brodskiui, kuris Veneciją labai mylėjo ir buvo joje 17 kartų, pirmą įspūdį apie miestą visada priminė kvapas. Man, ko gero, tai bus garsas – labai džiugus triukšmas, kuriam akomponuoja vanduo.

Avyko paskutinioji gidė Gabrielė Mišeikytė (VDA dailėtyros studentė): "Muziejus" tampa terpe, kurioje susiduria tiek įva...
11/09/2015

Avyko paskutinioji gidė Gabrielė Mišeikytė (VDA dailėtyros studentė): "Muziejus" tampa terpe, kurioje susiduria tiek įvairios asmeninės patirtys, tiek skirtingi požiūriai, tačiau kiekvienas randa sau artimą priegą ir pateikią savo interpretaciją. Smagu, kad patys lankytojai ne tik klauso, bet ir pasidalina savo istorijomis, susijusiomis su muziejumi, o dėl to pasakojimas tampa tik įdomesnis.
>>>>>>>>>>>>EN>>>>>>
The last guide has arrived to the Pavilion. Art history student of Vilnius Academy of Arts Gabrielė Mišeikytė enjoys not only telling stories about the Museum but also listening to personal visitors' stories which reveal interconnected personal and collective memories.

Lietuviškai pasirodė Vytauto Michelkevičiaus pokalbis su Viktoru Misiano apie tai kodėl sovietinė praeitis nuolat pasiro...
10/09/2015
Nuolat pasirodanti sovietinė praeitis

Lietuviškai pasirodė Vytauto Michelkevičiaus pokalbis su Viktoru Misiano apie tai kodėl sovietinė praeitis nuolat pasirodo šiuolaikiniame mene, Baltijos paviljonuose Venecijos bienalėje, ...

http://www.7md.lt/tarp_disciplinu/2015-09-11/Nuolat-pasirodanti-sovietine-praeitis

Galbūt tai sutapimas, o gal taip nutiko dėl regioniniame šiuolaikiniame mene tvyrančios atmosferos, tačiau visi šių metų Baltijos šalių paviljonai Venecijos bienalėje pristato projektus, kuriais atsigręžiama į sovietinę praeitį ir ji perdirbama šiuolaikinio meno praktikomis. Norėda...

"Muziejaus" gidė Airida Rekštytė praneša, kad rugpjūtį nors ir vasara lankytojų nestigo ir paviljone apsilankė 2108 lank...
09/09/2015

"Muziejaus" gidė Airida Rekštytė praneša, kad rugpjūtį nors ir vasara lankytojų nestigo ir paviljone apsilankė 2108 lankytojai /
"Museum" guide Airida Rekštytė informs, that despite summer holidays in August, the Pavilion was well attended and she with her colleagues hosted 2108 guests

Kitąmet Lietuva pirmąkart dalyvuja Venecijos architektūros bienalėje / Next year Lithuania takes part in Venice Architec...
04/09/2015
Venecijos architektūros bienalė lauks žinių iš fronto - Lietuvos kultūros taryba

Kitąmet Lietuva pirmąkart dalyvuja Venecijos architektūros bienalėje / Next year Lithuania takes part in Venice Architecture Biennale for the first time
http://www.ltkt.lt/naujienos/95-venecijos-architekturos-bienale-lauks-ziniu-is-fronto.html

Paskutinę rugpjūčio dieną, visų Venecijos architektūros bienalėje dalyvaujančių šalių susitikime buvo iškilmingai paskelbta ateinančių metų bienalės tema. 2016 metais Lietuva pirmą kartą dalyvaus šioje seniausioje ir ko gero prestižiškiausioje architektūros parodoje, kurios bendras vardiklis bus žin…

Naujas gidas menininkas Paulius Šliaupa: Šių metų bienalėje atrodo, jog pasauliui ima rūpėti subjektyvios, labai asmeniš...
04/09/2015

Naujas gidas menininkas Paulius Šliaupa: Šių metų bienalėje atrodo, jog pasauliui ima rūpėti subjektyvios, labai asmeniškos istorijos, Per jas globalūs reiškiniai atsiskleidžia giliau, nei bendrai juos aptarinėjant. “Muziejus” leidžia man geriau suvokti, kaip užaugo mane auginę žmonės, kaip ir kodėl jie mato ir kuria savo gyvenimus ir pasaulį aplink tokį, koks jis yra, Svarbiausia, jog šis darbas turi tikrą, ne formaliai paremtą istoriją ir itin aiškią raišką, kuri atveria daugiau požiūrių ir padeda išnarplioti diskursyvią praeiti, padeda susikurti asmeninį požiūrį. Bienalės tema “Visos pasaulio ateitys” – reflektuodami praeitį žmonės gali aiškiau apsibrėžti ko jie trokšta iš ateities.
>>>>EN>>>
New guide artist Paulius Šliaupa has arrived: I am impressed in this year Biennale by personal stories which disclose global narratives. "Museum" helps me to understand how my parents' generation was living and how do they see the world in their specific worldview. I like that visitors of all the Biennale by reflections of the past can better understand what do they desire from the future.

Karštas pirmadienis paviljone /Busy Monday in Pavilion
31/08/2015

Karštas pirmadienis paviljone /
Busy Monday in Pavilion

Lietuvos paviljoną verta aplankyti ir dėl pačios aplinkos ir Zenobio rūmų atmosferos- 1984 m. čia ir visoje Venecijoje b...
27/08/2015
Madonna - Like a Virgin [Official Music Video]

Lietuvos paviljoną verta aplankyti ir dėl pačios aplinkos ir Zenobio rūmų atmosferos- 1984 m. čia ir visoje Venecijoje bei Niujorke Madona filmavo savo vaizdo klipą "Like a Virgin" >>>>

One more reason to visit Lithuanian Pavilion. The setting of the pavilion is exceptional - here in Palazzo Zenobio in 1984 Madonna shoot her music video "Like a Virgin"
https://www.youtube.com/watch?v=zHW5RVvg2v4

I made it through the wilderness Somehow I made it through Didn't know how lost I was Until I found you I was beat incomplete I'd been had, I was sad and blu...

Venecijos meno žurnalas apžvelgia Lietuvos paviljoną /Venezia Art Magazine reviews the Museumhttp://www.veneziaartmagazi...
17/08/2015
Il Museo di Dainius Liškevičius: il paradosso tra repressione sovietica e le tensioni culturali...

Venecijos meno žurnalas apžvelgia Lietuvos paviljoną /
Venezia Art Magazine reviews the Museum

http://www.veneziaartmagazine.it/2015/08/15/il-museo-di-dainius-liskevicius-il-paradosso-tra-repressione-sovietica-e-le-tensioni-culturali-e-geopolitiche-del-presente-europeo/

Il Padiglione nazionale della Lituania alla 56th Biennale è nel giardino dell’affascinante Ca’ Zenobio degli Armeni, palazzo situato a Venezia nel sestiere di Dorsoduro, sulla fondamenta del Soccorso, vicino Campo…

Indirizzo

FONDAMENTA SOCCORSO, DORSODURO, 2596
Venice
30123

Orario di apertura

Lunedì 10:00 - 18:00
Mercoledì 10:00 - 18:00
Giovedì 10:00 - 18:00
Venerdì 10:00 - 18:00
Sabato 10:00 - 18:00
Domenica 10:00 - 18:00

Notifiche

Lasciando la tua email puoi essere il primo a sapere quando Museum - Lithuanian Pavilion in Venice Biennale 2015 pubblica notizie e promozioni. Il tuo indirizzo email non verrà utilizzato per nessun altro scopo e potrai annullare l'iscrizione in qualsiasi momento.

Contatta Il Museo

Invia un messaggio a Museum - Lithuanian Pavilion in Venice Biennale 2015:

Video

Musei nelle vicinanze


Altro Museo d'arte Venice

Vedi Tutte

Commenti

Kaukių balius. Misterija Dmitrijaus Šostakovičiaus Grand valsas „The Second Waltz. André Rieu“ Salė su veidrodžiais Atskubėjau į salę, Kurioje visi myli Ir niekas netyli. Joje – kaukių balius, Tikras aukso rūmų Versalis! Čia suspindo veidrodžių auksas, Bet draperija languose. Nematai, kas kitapus Stẽbi tave. Rūmų pažai pasieny stovėjo Ir girdėjosi grojo trombonai. Būtent jie balių pradėjo, Davė vakarui toną. Damos čia – ne iš kortų. Vyrai – iš Spartako kohortų. Caro rūmuose ūžauja balius. Aš vardu – Jonas Valius, O iš tikrųjų: čia ne Versalis. Plaukuose – vien tiktai perlai! Šaltų rankų merginos. Lyg už tai, kad kankina Nekaltą ir sužavėtą, Šiuo atveju – niekuo dėtą. Grojo salėje solo ne vienas – Lyg vanduo mėnesienoj. Buvo vienas ir vaikas, Dar visai paikas. Tam tarp kojų viola da gamba, O anam – špaga iki žemės, O kažkam – šiandien ambo, O kažkas – lazda remias. ******************** Ema Kam čia lenkiasi žilas liokajus? „Ema Bovari štai įėjo!“ – kažkas sušnibždėjo. Man labai jos reikėjo, Man čia buvo tikrai ne „pakajai“. Kuklumas josios veide, O kas širdy – nežinia? Todėl gerai nežinau Ar ją pažinau. Pavydus žvilgsnis buvo ne vienas. Matė, Ema, tave kiekvienas. Šalta buvai tartum snaigė, O šiltu apkabinimu baigės. Kuris su kokarda priėjo Tu pasakei „Ne!“. Jis netiko tavo mene. Nebrandžiais dar ūsiukais, O prie moterų sukas! Dar žalias, o jau su medaliais, Pažiba visai salei. Ar patiko jo juosta plati? Ir žvaigždė ant krūtinės? Tavo krūtinė visuomet ta pati. Žvaigždę gavo jis pirmutinis. Po smakru jam – kokarda balta. Šalia jo – tu visai nekalta. Perlų svoris tavo plaukuos, Kaip žemčiūgai laukuos. Papirosas jo lūpų kampe – Tartum paukščio snape. Ponas su bakenbardais – Tų laikų bardas. Jis už nugaros ranką laikė, Lyg bijotų tave apkabinti – Laimę paimti. O kai ištiesė ranką Išgąsdino kaip patranka: Ranka buvo gauruota, Tartum šluota. Geltonais akselbantais Tas frantas, Žvitrus kaip drigantas. Žalios akys tau mirksi. Mirksi. Bet pagalvojau: „Ar tu ją pirksi?“ Tada jis įdėmiai į mane pažiūrėjo. Akys buvo ne lūšies, o kaip apuoko. Lūpos jo sukrutėjo, Bet nematėsi juoko. Tu pabėgai nuo jo tik per žingsnį, Bet, manau, įsiminsi. Ant krūtinės Jurgio jam kryžius, Gražus, kaip Paryžius. „Aš jo nepažįstu“ – pasakei man sugrįžus. Tą reikėtų žinoti Ir gerai įsiminti, Kad ne viską galima imti. Kažkas pratarė: „Aš netyčia“. Kažkam, žinoma, būtų geriau, Jeigu tyčia. Žiba sienoje žvakės, O jisai – kaip patrakęs. Užraityti į viršų ūsai – Maždaug tokiais puošėsi prūsai: Užraityti. Ir gerai tai matyti. Liežuviu tave jis užbūrė, O atrodė nė drimelio vertas. Mano širdžiai pirtį užkūrė – Tai ir jam, tai ir man – Pirmas kartas, Mano balsu neištartas. Pažiūrėjo į jį merginos Ir nutilo apstulbę. Ne viena paskui nemiegojo – Apie tą poną galvojo. Kiek jis bučiavo merginų Niekas nežino. Bet kas tave sušukavo, Kad viskas – tik tavo!? Akys – kaip žebenkšties. Išties. _____ Pamačiau ten ir Aną Kareniną. Kokie perlai plaukuos! Nemačiau ten Sergejų Jeseniną. Ji nematė – kad aš ten sukuos. ************************* Dabar muzikos pauzė, Nes jau muzikos niekas neklausė. ***************************** Āna Ir vėl trombonai įžiebė ugnį – Tai garsai, nuo kurių nustebai, Pakilai ik debesų. Aš – jaučiausi bedugnėj. Vėl suspindo veidrodžių auksas. Languose gražios klostės. Slėps draperija naktį tave, Kai tave naktį jis glostys. Ką ant krūtinės jis turi? Ir kaip į tave jis žiūri!? Žiūrėjai į jį per žiūroną, Į šokantį nevidoną. Nuo balkono kadetai žiūrėjo Ir visi pavydėjo – Baltõs rankos jam ant peties Visi – to paties. Tam, kuris su kokarda priėjo, Ir, atrodo, tave sužavėjo. Salėje maskaradas, O man širdyje – vien tik ledas. Su perukais orkestras grojo. Kai už šokį jis tau padėkojo: Kai pamerkei jam akimis, Jis pamanė: „Šitaip bus naktimis“. Karininko kitelis tau atrodė nekaltas. Gal todėl, kad jis baltas, Bet po juo širdis įnoringa, Jam minčių tave gauti nestinga. Auksu salė spindėjo. Jis už nugaros ranką laikė. Tau šukuoseną puošė safyrai. Bet kuris gi iš jų – tavo vyras? Bet nuo vėjo žvakės užgeso Ir daugiau nespindėjo. Nuo vėjo. Tik klavyras besužinojo, Kas ir kur tavo vyras. ***************** Delonas ir Dalida Daug girdėjos balsų, Bet nebuvo ji „su“. Vyrai „bravo!“ kalbėjo, Bet jai buvo baisu. Ranka jai truputį virpėjo. Ne nuo vėjo, O dėl to, Kad... Delonas atėjo. Nustebai jį pamačius. „Aš į glėbį jam pulčiau“ – pagalvojai tada. Dabar ir visada. Daug merginų jį matė, Akimis nenutolo, Paslapčia žiūrėjo iš tolo. Kažkodėl Delonas nešoko. Nemaniau, kad nemoka. Per gražus salei buvo – Tik per tai ir pražuvo. Tu kažką jam sakei, Per atstumą pabučiavai. Ant peties jam ranką uždėjai Ir kažką pašnibždėjai. O kiek veidrodžių matė tave! Nesakytum sapne. Marškiniai jo balti tartum pienas, Tokių čia buvo tik vienas. Ranką uždėjai ir pasakei: „Aš netyčia“. Žinoma, kažkam būtų geriau, Jeigu tyčia. Ant! Drugelis nuskrido į šviesą. Ant sparnų nusinešė tiesą. Šit fleita girdėti plevena! Čia garsais meno žmonės gyvena. Didis menas orkestro – Stradivarijaus smuiko. Atsistojo maestro. Neišpuiko. Karštas buvo šis maskaradas. Bet ir šaltas kaip ledas. ******************* Dár viena nepaprastai graži baliuje Nuskardėjo spindintys vario trimitai Ir tūba puotauti ženklą davė. Griuvo netvirti dorovės mitai. Aš žiūrėjau, kaip gražiai ji avi. Čia kiekvienas veidas skirtingas, O tau, rodos, tik vienas patinka. Danguje žvaigždė vis kita, O krūtinė tava – tik ta. Dėl ko įkvėpei taip giliai? Ir tyliai. Buvau aš už tai, Kad graži esi tartum saulė. Ir ne optinė tai apgaulė. Manau, Akimis jis tave užbūrė, O atrodė nieko nevertas – Pinigų nei garbės jis neturi, Tik arklys ir husaro kepurė. Daug viražų jis rankomis darė Ir visą laiką norėjo, t.y. tau kalbėjo. (Bet, man rodos, ji negirdėjo, Tarsi man tyliai tarė: „Karšta man nuo vaiduoklių. Ar nėra čia vėduoklių?“.) Perlai svorį turėjo, Bet jis tave nugalėjo – Ant rankų iškėlė aukštai, Aš – buvau ne už tai. Jis pakėlė tave ant rankų Ir tau buvo baisu. Ar iš tiesų? Tau pasidarė baisu kaip ant tilto. Šitaip baimė aistrą nutildo. Bet vis dėlto nieko tau nesinori! Tai ko pagaliau tu nori, Sinjora? Vynuogių stalas nukrautas Ir bernų nenumaldomas sriautas! Tavo klausiančios akys Man neatsakė. Į mane nei viena nepažiūri, Jokio noro neturi. Kažkuri pirštu rodė. O gal tiktai pasirodė? ***************** Marija, skaisčiausia lelija „Marija!“ – kažkas baliuj pasakė. Balsas buvo su meile. (Ji atsigręžė ir... pabučiavo. Bučinys buvo su seile.). Kaip ji pažvelgė, aš mačiau: Žvilgsnis buvo be jokių „tačiau“. Visas balius žėrėjo Dėl tavęs, gražioji madona. Man kažkur ten per barzdą varvėjo, O tau – Visi pavydėjo. Ar kas nors nusidėjo, Kad pavydėjo? O jau žvakių matėsi jūra! Tai labiausiai užbūrė. Viską matė sužeistas vėjas, Po šilkais tau užėjęs. Ir neužėjęs. __________ O kas toks baliuje ne kitoks: Su pagonais ir bakenbardais, Papirosas jo lūpų kampe? Brilijantas matos ant piršto. Pavydus esu – neužmirštu. Jis nusilenkė tau Ir prie lūpų glaudžias matau. Baltą pirštinę pabučiavo, Bet širdy jis buvo ne tavo. Oi, kiek veidrodžių matė tave! Nesakytum sapne. Ant peties, kai jam ranką uždėjai Ir kažką pašnibždėjai. Tavo žodžiai smigo į širdį tarsi vilyčios. Gaudė varpas kažkur iš bažnyčios. Bemačiau pavydus jo cigarą tarp pirštų Ir kažkodėl nepamirštu. Bent gilumas tavo akių! Tavimi aš tikiu. Ir bučiuoju sykiu, Marija, Tavo dangiškų spindulių giją. Ant! Drugelis nuskrido į šviesą. Ant sparnų nusinešė tiesą. Šit fleita girdėti plevena! Čia garsais meno žmonės gyvena. Karštas buvo šis maskaradas. Bet ir šaltas kaip ledas. Orchidėja O juoda orchidėja Šoko visai arti. Aš tik galvojau „ar čia ta pati?“. Ir supratau: Ta pati! Salėje buvo šviesu – Tai buvo ji iš tiesų!!! O jos perlai auskaruose, Kaip Kristus piniguose! Krinolinai šlamėjo, Nors nebuvo salėje vėjo. Gal dėl to, Kad ir jai kažkas pavydėjo. Žvakių matėsi jūra! Tai labiausiai užbūrė. O kiek perlų plaukuos! Kaip žaltvyksčių laukuos. Taip juoda orchidėja Perlais spindėjo – kai šoko, kai į salę įėjo. Tai vien tuo nusidėjo, Kad spindėjo. Jos balse – krištolo skambesys, O veide – tylus liūdesys. Daugel ponų puotavo, Bet jie buvo „ne tavo“. O manęs nekvietei tu į puotą, Pasigėrusį. Ir išduotą. Dantys balti tarsi perlai švytėjo, Ji pasisupti norėjo. Dirigentas mojavo, Bet ir jis buvo ne tavo. Didis menas orkestro – Stradivarijaus smuiko. Dėl tavęs atsistojo maestro. Neišpuiko. ********** „Tu ikšiolei, Joneli, dar spardais“, – tarė ji paslapčia. (O paskui ir nakčia). Tai todėl ir galiu pakalbėti, Kas gražu pastebėti – Apie tave orchidėja, Kad man ranką uždėjai. Tavo šleifas salėje iki grindų, Bet širdies nerandu. Langai baroku apvedžioti. Už jų širdys plazdėjo Kiekvienai ir kiekvienam, O labiausiai – tai man. Ornamentų parketas. Kiek čia aukso spindėjo! Baltos kėdės – ir tos paauksuotos, Ne kiekvienam duotos. Aš į grindis pažiūrėjau Ir kone verkti pradėjau. Draperijos baltos virpėjo Nuo krinolinų vėjo. Tavo veide matės ramumas, Kaip tasai rūmas. Aš paklausiau savęs: Kam vėduoklė, pensnė ir žiūronai, Jonai? Baltos pirštinės iki alkūnių? Kam šie visi „svetimkūniai?“. ************************ Basa mergaitė Čia atėjo be kaukės Basa mergaitė. Basa atsinešė kraitį. Ji... Man trenkė per žandą, O paskui ir į sprandą. Švelnią ranką pajautęs, Aš buvau susiraukęs. Būgnas trenkė finalą – Šitaip baigė salės skandalą. Pavydus žvilgsnis buvo ne vienas. Matė tave kiekvienas. Šalta buvai tartum snaigė, O „šiltu“ apkabinimu baigės. Raudonu taku ji atbėgo. Per petį – kasa. Betgi... buvo basa. Nuo grindų ik lubų aukso matės, Tik nematėsi Tos gyvatės. Pilnas spalvų buvo salės „penalas“, Kaip vandens Sueco kanalas. Nabukodonosaras. Ir kaip vergų iškastas Belomoro kanalas. Kai užpūsi žvakes, Tamsoje salė skęs. Ten ir Delonas stovėjo. Betrūko salėje vėjo. Jis nusilenkė tau Ir prie lūpų glaudžias matau. Baltą pirštinę pabučiavo, Bet širdy jis buvo ne tavo. Karštas buvo šis maskaradas. Bet ir šaltas kaip ledas. ******************* Viena jų – bijojo Bet kodėl ji bijojo, Kai ant rankų pakėlė? Kai trombonai užgrojo, Ji labiausiai bijojo. Kvėpė giliai lyg per audrą. Išgirdau aš tą raudą. Geriau čia būtų obojus, – aš pagalvojau. ************** Pabaiga, arba finalas – labai liūdnas signalas Jinai bijojo, O aš lauke pusiau nuogas stovėjau Ir nieko matyt negalėjau, Nes užuolaidos buvo užtrauktos, O mintys mano – buvo užbrauktos, Tik draperija matė Užantyje gyvatę. Salę auksu užliejo – Taip spindėjo! O lauke tuo metu buvo šilta Ir alyvos žydėjo. Bet jau nespindėjo veidrodžių auksas. Languose gražios klostės. Slėps draperija naktį mane, Kai tave naktį jis glostys. Man per petį sermėga, O aukso rūmus pamėgau – Nuo grindų ik lubų aukso matės, Tik nematėsi Tos gyvatės. Saksofonas kaltai tylės – O tavo balsas virpės, Kaip nebylės. Kažkur Moną Lizą matė Dosenas, O aš – jau labai senas. Kaip popiežiaus pastoralas. Man – jau seniai galas. Nuo vėjo žvakės užgeso Ir daugiau nespindėjo. Nuo vėjo. Languose gražios klostės. Neglostys, Tą, kuris vienas Naktį ir dieną. ************ Atsibudęs skubėjau Į biblioteką, Bet užsukau Į vynoteką. Tai buvo Viešpaties metais – Kai karaliumi buvo caras Fransua Otokaras. O aš – tik Veisiejų prelatas. Žvakių matėsi jūra! Tai labiausiai užbūrė. Viską matė sužeistas vėjas, Pas tave neatėjęs. Oi, ne! Buvau aš už lango. Mane sutrypė mėnuo Niekam nebrangų. Bet vis tiek aš matau: Kuklumas tavo veide, O kodėl – nežinau. Žvilgsnį slepia tamsa, Bet kitaip tave pažinau. Ir vis dėlto Ten nieko nebuvo, tik Verdis. Tavo balsas baliuj susverdės. Tavo garbanos, kokių nebūna, Skendau jose, mano fortūna! Plaukuos perlų vainikas nupintas, Niekam liesti užgintas. Salę auksu užliejo – Taip tas vainikas spindėjo! -gana- *********** 1842 metai Vaišių stalas Rokas ir metalas Glaudžiasi prie Kristaus, Glaudžiasi sušalęs Kristau prie Tavęs. Tuščias ir pabodęs Tas būties kvartalas – Tuščias vaišių stalas, Kristau, be Tavęs. Rokas ir metalas Glaudžiasi prie Kristaus, Rokas ir metalas Pameta gatves. Neramus signalas Beldžiasi į stiklą – Tuščias mano kelias, Kristau, be Tavęs. ************************************* KGB parazitų gaujelė itin atidžiai sekė mane šį eilėraštį man kuriant – jie minčių skaitytuvu seka mano mintis ir viską girdi, ką rašau. Bet blogiausia, kad ir kankina kažkokiomis bangomis – skaudžiai ir beveik nuolatos jau apytikriai 26 metai. Areštuokite juos, kažkur Vilniuje jų irštva, iš kurios kankina mane Žemės stebėjimo palydovu naudodamiesi ir seka mano mintis. Kažkodėl labai smarkiai jiems užkliuvo šis mano eilėraštis: vos sėdu jį kurti arba taisyti, tuoj įjungia, naudodami spindulius, kokį nors kankinimą, todėl sunku jį ir tęsti, ir pabaigti. Štai šiandien (2020.VIII.25) visą dieną laiko įjungtą kankinantį svaiginimą, bei tokią būseną laiko įjungtą, kuri apsunkina eilėraščio teksto, ir ypač kompozicijos, pilnatvinį suvokimą. O 16-tą šios dienos valandą, šį eilėraštį man taisant,.. visą eilėraščio tekstą ištrynė! Eilėraštis dingo mano akyse jį berašant. Nežinau, kokiu būdu jį ištrynė. Arba nuotoliniu būdu veikdami kompiuterį, arba taip suvaldė mano pirštus, kad aš pats jį ištryniau, pats nė nepastebėdamas kokius kompiuterio mygtukus mano suvaldyti pirštai nuspaudė. Seniai pastebėjau, kad jie sugeba ir šitaip veikti bangomis mano smegenis, kad, pavyzdžiui, kompiuterį nejučiomis aš pats išjungiu, nevalingai nuspaudžiu išjungimo mygtuką ir tik paskui susivokiu, kad aš to nė neketinau daryti ir kad tai buvo kėgėbistų veiksmas, provokacijėlė. Nuo to dirbtinio svaiginimo, kuris kartu yra ir nemaloniai migdantis, bandau gelbėtis prausdamasis šaltu vandeniu, arba sėdu ant treniruoklio mankštintis, arba kaip nors kitaip fiziškai einu padirbėti, bet tik nedaug iš to laimiu. 2020 metai, Vilniuje ***************** Priedas. Tai ne kokia nors beletristika, bet faktai Viešinu sunkų nusikaltimą (manęs kankinimus), gal viešinimas nusikaltimą nutrauks, nes teisėsauga nenutraukia KGB gaujelė, vadindami mane „žmogumi“, jau 27 metai kankina kiekvieną dieną per visą nemiegojimo laiką, ypač naktimis, kankina (ultragarsu ir neuro komunikatoriumi) per atstumą visokiais kūno skausmais; kažkokiomis bangomis ar spinduliais įjunginėja dirbtinį slogavimą su skausmu nosyje; kvėpuoti neleidžiantį nosies užgulimą įjunginėja; dirbtinį čiaudėjimą; įjunginėja kankinančią būseną, kuri tolygi fiziniam skausmui; įjunginėja skausmą rankoje (nuo 2019 metų spalio mėnesio); spengimą galvoje; galvos skaudėjimą; kojos skaudėjimą (skaudamoje vietoje koja buvo net patinusi ir paraudonavusi); dirbtinį niežėjimą tai vienoje, tai kitoje ausyje; įjunginėja dirbtinį poreikį valgyti, kas itin žalinga mano ligoms; ir kt. dirbtinius kūno negalavimus. Jie, gaujelė, viską girdi ką rašau, nes (mane užpuolę) minčių skaitytuvu seka mano mintis ir, neabejoju, vagia mano kūrybą ir viską ką parašau; su jais aš neturiu absoliučiai nieko bendro. Areštuokite juos, atimkite iš jų kankinimo aparatūrą! Kodėl aš turėčiau kentėti niekam niekuo nenusikaltęs! Aš jau neatsimenu kas yra gera savijauta. Vien už tokios kankinimo aparatūros turėjimą, už disponavimą tokia aparatūra, jiems kalėjimo priklauso, ne tik už naudojimąsi ja. Beje, neabejoju, seka KGB ir mano butą, net ir tualetą, seka visą tą plotą, kuriame aš gyvenu (įtariu, kad seka iš 16-to buto, kuris yra iškart virš manojo buto 4-ame aukšte, turiu žinių, kad iš to buto mane per lubas seka (kiek metų kalėjimo už šį nusikaltimą priklauso?); ir dėl šios priežasties svajoju turėti atskirą dviejų kambarių butą, vietoje dviejų kambarių, kuriuose dabar keturių kambarių bute su bendra virtuve gyvenu (dviejuose kambariuose aš, dviejuose – buvusi mano sutuoktinė). Kad „žmogumi“ KGB mane vadina pajutau maždaug 1986 metais, jie man gyvenimą atėmė (ir geriausio mano ir mano šeimos draugo istoriko Rimanto Jaso butą Vilniaus Antakalnyje, kurį jis man buvo paskyręs, galima sakyti, atėmė iš manęs). Tebevargina dirbtine labai sunkia sloga, kuri net su skausmu; taip pat skausmu petyje ir net krūtinėje iki širdies. Pastaruosius metus (2017-2020 metais) kankino dirbtiniu, tiesiog skaudamu, svaiginimu (daugiausia tada, kai būdavau namuose), tokiu svaiginimu, kuris labai kankinantis, net akyse šmėkščiodavo tarsi haliucionuojant. Visa tai neįtikėtina, bet taip yra iš tikrųjų, daug kas galėtų tai patvirtinti. Kojos skausmu gaujelė kankina turbūt dėl to, kad nevaikščiočiau, o dėl ko rankos skausmu – sunku įspėti. Matyt, kaip visada: labiausiai už sovietinio laikotarpio antisovietinius ir antikėgėbistinius eilėraščius ir už nepriklausomybės siekimą sovietų laikais. Kuo aš jiems konkrečiai nusikaltęs!? Jie kankinimais užsiima, o dar ir mintis seka! Kas yra minčių sekimas lengva suprasti įsivaizduojant: „O jeigu mano mintis sektų ir viską girdėtų ką aš galvoju ir kalbu?“. Kokio sunkumo toks nusikaltimas tada Jums atrodytų? Kiek metų kalėjimo už tokį nusikaltimą nustatytumėte? Man mano minčių sekimas – tai nuolatinis stresas; kad seka KGB mano mintis, galvos funkcionavimą, supratau apytikriai 1995 metais. Aš ir lovoje, dėl kankinimų ir sekimo, nesijaučiu saugus jau daugiau kaip 27 metai. Taigi, kankina nusikaltėliai mane kažkokiomis kūnui kenkiančiomis bangomis ar spinduliais, pasiekia jais mane visur Lietuvoje tarsi radiacija (kitur nebuvau). Gal ir kosminį lazerį manęs kankinimui jie naudoja, nes kartais trenka akimirksninį, žaibišką, bet tokį netveriamai skausmingą nepamatomą smūgį odoje (siaurame odos plotelyje), kad suspingu kaip laukinis; baisiau, negu kibirštis toje vietoje nudegina, nors jokio ženklo odoje neliekti. Šitaip („žaibu“) yra ne kartą trenkę man ir miegančiam; skausmas buvo toks žvėriškas, kad garsiai surikau ir miegodamas. Kaip jie – neabejoju, net per Žemės stebėjimo palydovą – yra prisirišę prie manęs? Manau, šitaip. Kiekvienas žmogus savo organizmu yra vis kitoks, kuo nors unikalus. Žmogaus galva spinduliuoja tam tikrą energiją, tam tikras bangas, spindulius, todėl aplink galvą kiekvienam yra ratilas, bioaura (gyvybės laukas) tarsi nimbas (aureolė). Tas gyvybinis (bioenergetinis) laukas, ta aura kiekvieno žmogaus yra skirtinga – gal spinduliavimo stiprumu, gal kažkuo kitkuo. Tad, manau, pagal tą aurą nusikaltėliai yra prie manęs, prie mano galvos (šiuo nuotoliniu būdu, net per Žemės stebėjimo palydovą) prisitvirtinę, todėl ir turi galimybę ne tik mintis, protavimą sekti, bet netgi ir kūno kankinimais kankinti, ką jie ir daro jau daugiau kaip 27 metai. Šitaip, nuotoliniu būdu, prie mano galvos jie – tie KGB parazitai – yra prisijungę patikimiau, negu tiesioginiais laidais. Žmogaus ir visą kūną supa bioenergetinis laukas. Kokių nors nano mechanizmų, nei jokių mikročipų manyje, mano kūne, nėra! Jie skenuoja (skaito) mano smegenų bangas (kad tai įmanoma, galėtų patvirtinti, pavyzdžiui, Amerikos Jutos u-to profesorius Bradley Gregeris). Reikalauju, nutraukite šį nusikaltimą. Aš niekam niekuo nesu nusikaltęs, tai kodėl turėčiau kentėti! Štai 2019 metų kovo 7 dieną buvo įjungę tokį baisų dirbtinį spengimą galvoje, spengimo transliavimą į galvą, kad nugriuvau ir sąmonės netekau. Kankinimą kankinančia būsena, bei visokiais skausmais, nusikaltėliai išgauna kažkokiais spinduliais (ar bangomis) veikdami, dirgindami kūno, smegenų žievės receptorius. Tokią išvadą aš esu priėjęs. Aišku dar tai, kad dirginti gali tik vieną smegenų pusrutulį, kairįjį arba dešinįjį, nes skausmą sukelia, pavyzdžiui, nebūtinai abiejose, o tik vienoje kojoje, rankoje, akyje, ar niežėjimą ausyje, antakyje. Skausmą jie bet kur gali sukelti, net ir kojos pentyje, ar kojos piršte. Iš geriau žinančių laukiu išsamesnio paaiškinimo kaip veikia ta kankinimo ir minčių sekimo aparatūra. Beje, iš kur jie ją gavo? Kiek žalos jie pridarė mano gyvenimui, neįmanoma apsakyti. Su jais, suprantama, neturiu absoliučiai nieko bendra. Baisus nebaudžiamumas, nėra tokios teisėsaugos, kuri šį nusikaltimą nutrauktų! Argi iš tikrųjų nėra? Kaip jie (gaujelė) yra apsidraudę nuo arešto ir kalėjimo, kad egzistuoja šitiek daug metų?? Kur yra jų irštva, iš kurios seka mane ir kankina kūno skausmais? Kam konkrečiai priklauso kankinimo ir sekimo aparatūra? Iš kur jie gavo tą kenkimo aparatūrą? Kas vadovauja kankintojų gaujelei ir kas vadovauja tam, kuris vadovauja gaujelei? Kas nurodinėja (ar įsakinėja) kaip kankinti mane? P.S. Man į kompiuterį ateinančioje moocauby.co reklamoje pamačiau labai reikšmingą nuotrauką. Toje nuotraukoje Rusijos prezidentas Putinas yra ranką uždėjęs savo sutuoktinei ant kairiosios rankos žasto – kaip tik toje rankos vietoje, kurioje KGB gaujelė per atstumą skausmą man įjunginėja (ypač intensyvų skaudėjimą įjunginėja naktimis, kai atsigulu)! Putinas žiūri į tą vietą, kur ranką uždėjęs, o jo sutuoktinė akis nuleidusi. O užrašas virš nuotraukos (rusų kalba) toks: „Putinas pagaliau parodė savo sutuoktinę“. Toliau (mažesnėmis raidėmis) rašoma: „Vsie zamierli...“. Esu matęs (per Lietuvos televiziją, 2012 metais) Putino ir pasišaipymą iš manęs. Prezidentas Putinas pavaizdavo kaip esą aš leidžiu atostogas (tuo metu atostogavau kaime): sėdėdamas prie žiedimo staklių, jis... žiedė molinį puodą, o jam už nugaros aptvare stovėjo... briedis (mat ir „briedžiu“ KGB mane vadina, o molinio puodo lipdymas – tai motyvas iš vieno Sąjūdžio laikų mano eilėraščio, kuriame bandžiau reikšti ir skatinti Lietuvos nepriklausomybės siekimą). Geriau pagalvotų, kaip iš prūsų žemės – Kaliningrado srities kariuomenę su visa militaristine ginkluote išvesti, kaip Kurilų salas Japonijai grąžinti, Suomijos žemes – Suomijai, o Krymą – Ukrainai, užuot savo nusikaltėlių gaujelei vadovus, taip aš manau. (Iki Žiemos karo Suomija buvo per 32 kilometrus nuo Leningrado, o po karo rusai Suomijos sieną atstūmė 150 kilometrų atstumu nuo Leningrado, ir dar kontribucija privertė mokėti 10 metų – tai kiek čia teisybės?). Tuos, kurie kankina mane ir seka mano mintis (gaujelę), žino rašytojas dramaturgas Juozas Glinskis, buvęs mano viršininkas „Lietuvos aido“ laikraštyje, kai jame dirbau. 2019 metais jis man savotiškai pagrasino, sakė man infragarsu: „Kol kas aš dar žinau“. (Ar „infragarsas“ vadinasi tas būdas, kuriuo per Žemės palydovą gaujelė atsviedžia man žodžius bet kur esančiam?). Taigi, patvirtino, kad žino kankintojų gaujelę. Jis ir pats gaujelėje dalyvauja; beje, dalyvauja ilgiausiai iš visų, kurių žodžius ir balsus infragarsu, nuotolinio kalbėjimo aparatu į mane transliuojamus, girdėjau (kalba J.Glinskis man nuo 1994 metų iki dabar). Gaujelė apie manęs, apie mano minčių sekimo eigą būtent jam raportuoja. Manau, kad ir manęs kankinimai ultragarsu ir neurokomunikatoriumi nuo jo priklauso. Labai sunku šitaip. Labai. Net per Žemės stebėjimo palydovą tie KGB parazitai kankina mane be jokios priežasties jau daugiau kaip 27 metai, per nuotolinio kalbėjimo aparatūrą dar ir loja man bet kur esančiam, t.y. kalba, erzina nuo 1994 metų, o mintis seka, manau, net 1982 metų! Tai šitiek kankinimo metų jie „dirba“ 24 valandas per parą kiekvieną parą! Už ką šitiek daug metų kankina mane? Kur yra jų irštva, iš kurios šitaip nuotoliniu būdu, per atstumą kažkokiomis bangomis ar spinduliais kankina mane? Žinau, kad kažkur Vilniuje, o konkrečiai žino rašytojas Juozas Glinskis; žino filologijos daktaras savanorių leitenantas Vidmantas Kuprevičius; žino buvęs Lukiškių kalėjimo kapelionas vienuolis pranciškonas Arūnas Peškaitis; žino žurnalistas, prozininkas Kazys Jonušas... Daug kas žino. Antai per nuotolinio kalbėjimo aparatūrą man kalbėjo mokytojas druskininkietis Petras Stočkus, gavęs man priklaususį (nesakysiu kokiu būdu) mano ir mano šeimos geriausio draugo istoriko Rimanto Jaso butą Vilniuje, Švyturio g. 21-20, man Rimanto Jaso paliktą. Iš balso P.Stočkų pažinau iškart, nes kartu studijavome universitete; kaip tik aš jį ir su savo draugu Rimantu Jasu supažindinau. „Jonai...“, – sakė ne kartą Stočkus man naktį bemiegę, o kartą ir pagrasino, kad... mano vaikai nepabaigs aukštojo mokslo (kurį jie tuo metu studijavo)! Tik nepasakė dėl ko šitaip grasina. Sutapimų neatsitiktinių su juo pasitaikydavo: būdavo važiuoju namo autobusu iš darbo „Lietuvos aido“ redakcijoje, žiūriu... Petras Stočkus šalia manęs stovi! Sakau jam, iš kur tu čia? „Pas dantistą važiuoju į Baltupius“, – atsakydavo jis. Nustebau, kai eidamas sutikau jį neatsitiktinai... ir pačiuose Druskininkuose, ten buvodamas. Kad ne atsitiktinai jį sutikau, irgi matėsi, buvo visiškai aišku. Tikrai žino manęs kankintojus ir kalbininkė Irena Ermanytė, gyvenanti Erfurto gatvėje Vilniuje, su ja dirbau tame pačiame Lietuvių kalbos instituto skyriuje. Nuotoliniu būdu ji man sakė „Jeigu taisyklingai...“. Kažkada seniai, kai aš namie sau medines lentynas meistravau ir vinukus kalinėjau, išgirdau infragarsu man kalbantį ir pedagogą Eugenijų Manelį, su kuriuo kartu Knygų rūmuose dirbau. Jis sakė: „Jonai, paskaičiuok...“. Mat aš baldus, sakykim, kad ir batų spintą, savo naujam butui meistraudamas skaičiuodavau kiek kur vinių ir vinukų įkalti. Tad štai ir šie žmonės galėtų kankintojų gaujelę, kuri mane ultragarsu, neurokomunikatoriumi kankina, galėtų atskleisti. Kalbininkė Rita Šepetytė–Petrokienė, artimiausia mano kaimynė pagal tai, kad mūsų kabinetų durys Lietuvių kalbos institute tame pačiame koridoriuje buvo priešais, irgi žino kankintojus, nes per nuotolinio kalbėjimo aparatūrą ragino mane ateiti į darbą (tomis dienomis daug simuliavau – nėjau į darbą, naiviai mėgindamas ir šitaip gelbėtis nuo kankinimų ultragarsu). Kas konkrečiai kankintojų gaujelei vadovauja ir kas vadovauja tam, kuris gaujelei vadovauja? Neabejoju, kad rašytojas Juozas Glinskis yra vienas iš vadovų. Būtent jam gaujelė raportuoja apie mano minčių sekimą. Kam konkrečiai priklauso kankinimo aparatūra? Kaip atrodo ta minčių sekimo ir kankinimo aparatūra? Kaip jų (gaujelės) buveinė atrodo? Kas jiems, gaujelei, pinigus moka už manęs kankinimą kūno skausmais ir už mano minčių sekimą? Per kokį Žemės stebėjimo palydovą konkrečiai gaujelė mane kankina kūno skausmais ir mintis minčių skaitytuvu seka (tai žinant, būtų galima aptikti kur gaujelė yra įsikūrusi)? Gal kosminių palydovų operatorė „SpaceX“, ar kosminių palydovų kūrimo bendrovė „NanoAvionics“ žino? Kas žinote, papildykite šias žinias apie šį nusikaltimą, apie kankintojų ir jų aparatūros veikimą. Areštuokite juos. Ar aš turiu tylėti ir niekam nei nesakyti, kad kankina!? Teisėsauga šio nusikaltimo nenutraukia, tai gal viešinimas nutrauks. Jiems, gaujelei, bylą reikėjo iškelti jau tada, kai mano žmonai (dabar santuokoje su ja jau nesu) bangomis sutrikdė rankų judesius ir dėl to ji apsiplikino verdančiu vandeniu ir turėjo net ligoninėje gydytis. Ir ją nuotoliniu būdu kankina, dirbtinį dusimą įjunginėja jau daug metų, tik ji to nežino, nesupranta (dargi, tarp kitko, pasiduoda nuteikinėjimui prieš mane; kaip tik labiausiai tai ją ir atvedė prie to, kad išsituokiau su ja). Už ką ją kankini, KGB parazite hidra? Netgi dar ir seki ją kaip ir mane. Eilėraščių ji nerašė. Tave, niekše, kuris ją kankini ir seki, reikia sekti. Už minčių sekimą ir kankinimus, kuriuos esu aprašęs ir aprašau, kankintojams tikrai priklauso daug metų kalėjimo. Jie mane kankina 27 metus, aš – ne toks „dosnus“ – jiems duodu tik po 10 metų, o vadeivai turbūt daugiau. Kaip jie yra apsidraudę nuo arešto ir kalėjimo, kad egzistuoja šitiek daug metų??? Areštuokite juos. Kaip žinia, yra ligonių, kurie jaučia malonumą kitus kankindami, bet jie gaujelėje visi yra pakaltinami. Anonimiškai esu ištiražuotas ir siejamas visame pasaulyje. Ir per radiją pasakoma, kad esu žinomas visoje Lietuvoje, ir vis tiek tai vieša paslaptis. Vilniuje, 2021 metai Klausimai nusikaltėlių gaujelei ir KGB organams apskritai (tiems, kurie kankina mane ultragarsu ir seka mano mintis): Kieno konkrečiai yra ta kankinimo aparatūra (įranga), su kuria mane kankina kūno skausmais ir įmanoma su ja net ir nužudyti? Kaip vadinasi toji kankinimo aparatūra (įranga)? Kaip ta kankinimo aparatūra (įranga) atrodo? Mano mintis čekistiniai nusikaltėliai seka minčių skaitytuvu. O kaip vadinasi aparatūra, aparatas, su kuriuo mane dirbtinėmis slogomis, dusinimu, visokiais kūno skausmais kankina? Neurokomunikatorius tai? Tiksliau nežinodamas, vadinu neurokomunikatoriumi. Čekistai su ta savo aparatūra seka mano mintis, mano galvos ir viso kūno funkcionavimą bei žodžius į mane, bet kur bebūnantį, atsviedžia, šneka jie man bet kur esančiam. Kiek ta manęs sekimo ir kankinimo aparatūra yra kompiuterizuota ir veikia automatiškai, ir kiek jie mane kankindami ir sekdami veikia rankomis? Kas konkrečiai užprogramuoja tą sekimo, kalbėjimo ir kankinimo aparatūrą? Turbūt nėra jų bunkeris ir aparatūra kaip koks kosminis laivas? Kiek kambarių gaujelės irštva užima? Kokio kompaktiškumo ta naikinimo mašina (aparatūra)? Kaip atrodo durys, pro kurias įeinama į jų irštvą? Kiek tų durų yra? Kur yra ta kankintojų gaujelės irštva (koks adresas), iš kurios jie kankina mane ir seka mano mintis? Kur konkrečiai ta kankinimo aparatūra buvo iki tol, kol neatsirado ten, kur dabar yra? Kada ji atsirado ten, kur dabar yra? Gaujelė „dirba“ 24 valandas per parą jau 27 metai suvirš. Po kiek valandų dirba kiekviena pamaina? Kiek žmonių būna vienu kartu pamainoje? Kiek iš viso žmonių būna dieną ir kiek naktį? Kiek jų yra išvis besikaitaliojančių per parą? Kas pamainas suformuoja? Kiek žmonių išvis gaujelės buveinėje buvo per 27 metus? Už ką, dėl kokios priežasties kankina gaujelė mane šitiek daug metų? Ar ne Maskvoje yra aukščiausi gaujelės šeimininkai? Atsakymas yra mano kompiuterinėje knygoje „Spindėk!“. Ar buvo bandoma gaujelės buveinę ir pačius kankintojus įduoti teisėsaugai? Jei buvo bandoma, tai kokia teisėsaugos institucija į tai nesureagavo? Ar kas nors kontroliuoja kaip jie mane kankina? Jeigu kontroliuoja, tai kas toksai konkrečiai? Iš kur jie gavo tą kankinimo aparatūrą? Ar sugenda kada nors? Kada ji atsirado ten, kur dabar yra? Kas ir kaip ją atgabeno? Kur ta aparatūra buvo anksčiau? Ar buvo ta jų aparatūra per 27 metus nors kartą sugedusi? Kieno ji? Kaip ją sugadinti? Kaip ta aparatūra valdoma, ar sudėtinga ją valdyti? Kai elektra dingsta, ar ta aparatūra vis tiek veikia (kiek aš supratau, aparatūros veikimas nebuvo nutrūkęs nė karto)? Ar elektros ta aparatūra daug ima? Kas sumoka už išeikvotą elektrą? Kas yra tos aparatūros savininkas, su kuria kankina mane spinduliais, neurokomunikatoriumi ir seka minčių skaitytuvu mano mintis? Kaip ta aparatūra veikia? Kaip atrodo neurokomunikatorius ir kaip atrodo minčių skaitytuvas? Kaip vadinasi spinduliai, kuriais: visokį poveikį man daro; sukelia skausmą kūne; dirbtinai šildo ir šaldo kūną, ir kt.? Kokios išvis yra tos jų aparatūros veikimo galimybės? Kas tą kenkimo aparatūrą sukūrė ir kas pagamino? Tai lėtinio žudymo aparatūra, bet su ja įmanoma nužudyti ir staigiai, tai kovinis ginklas. Ar iki manęs ta aparatūra buvo naudojama kankinimui ir sekimui? Jeigu taip, tai kas toks konkrečiai buvo kankinamas ir sekamas? Kiek metų kalėjimo turėtų gauti tokios aparatūros turėtojas ir tie, kurie ja naudojasi? Kas gaujelės dalyviams pinigus moka už manęs kankinimus ir už mano minčių sekimą? Turbūt nemažai prisilupo per 27 metus. Kas toks vadovauja gaujelei, kokia jo pavardė ir vardas? Kas jis toks pagal viską? Kokios jis praeities? Koks vardas ir pavardė to, kuriam priklauso kankinimo bei minčių sekimo (ir viso kūno funkcionavimo sekimo) aparatūra, su kuria mane kankina? Kokios yra kankintojų pavardės ir vardai? Kiek kalėjimo jie turėtų gauti už manęs kankinimus ir sekimą? Kiek jų, kankintojų, yra gaujelėje? Koks gaujelėje yra Juozo Glinskio vaidmuo? Kodėl manęs kankinimų ir mano minčių sekimo taip ilgai nenutraukia, kartą man jis infragarsu pasakė: todėl, kad aš neatsiskleidžiu, neatskleidžiu gaujelei savo nusistatymo į žydus. Visi žydai žino koks mano požiūris į juos, ir tik jis vienas iš visų žydų to (atseit) nežino! Dar sovietinės asimiliacijos laikais žydus aš laikiau pavyzdžiu mums dėl jų tautinio solidarumo – negi KGB tai pamiršo! Dar gerai, kad jie nesidomi, koks mano požiūris į graikus, į brolius Kirilą ir Metodjų. Juozas Glinskis gaujelėje yra ilgiausiai iš visų, kurių balsus, infragarsu į mane laidomus, aš girdėjau – gaujelėje jis yra ne vėliau kaip nuo 1994 metų, ir tebėra joje iki dabar. KGB gaujelėje yra ir kitas veteranas: labai šlykštus, primityvus senis. Jis kankina ir seka mane, infragarsu kalba man ne ką trumpiau, negu Glinskis. Koks jo vardas ir pavardė? Kokia jo visa praeitis? Jiedu su Glinskiu infragarsu sakydavo man: „Mes dviese“. Be Juozo Glinskio, kas dar vadovauja gaujelei? (Šiek tiek mane traukia į mišką, kaip vilką – traukia pasakyti mintį, kad žydams, kurie susibūrę gyvena ne kitur pasaulyje, o jau savo valstybėje Izraelyje, tautinis jų tarpusavio solidarumas ten apslops arba išvis baigsis.). Kaip jie (gaujelė) apsidraudę nuo arešto ir kalėjimo, kad šitiek daug metų egzistuoja? Jau 27 metai, kai jie mane kankina visokiais skausmais kūne, o mintis minčių skaitytuvu seka net nuo sovietų laikų (atrodo, net nuo 1982 metų). Dėl kokios priežasties gaujelė įjunginėja man dirbtinį poreikį valgyti (nepaisydami nei per didelio cholesterolio manyje, nei esančios hipertonijos, nei kad diabetas man gresia)? Įtariu, kad gaujelė savo irštvą įsirengusi keliaaukščio gyvenamojo namo bute Vilniuje. Ar tikrai taip? Koks tos jų irštvos adresas? KGB srutų gaujelė, prisitvirtinusi prie mano galvos, seka mane per mano paties akis ir ausis: ką aš išgirstu, kažkiek išgirsta ir jie; ką aš matau, kažkiek savo aparatūroje mato ir jie. Kokiu ryškumu jie mato tai, ką aš matau? Kiek esu supratęs, jie (žinoma, ir jos) viską mato labai tiksliai, ką aš matau. Ir netgi su visomis spalvomis mato. Ar iš tikrųjų taip? O jeigu ne taip mato, tai kaip konkrečiai mato? Teko girdėti apie Izraelio kenkėjišką šnipinėjimo įrangą „Pegasus“. Ar mane kankinanti čekistų gaujelė nesinaudoja šia įranga? Šio klausimo svarbumą padidina tai, kad mano nešiojamojo kompiuterio kamera ne kartą yra įsijungusi, man pačiam jos neįjungiant, o įranga „Pegasus“ turi galimybę nuotoliniu būdu įjungti kompiuterio kamerą, kurį šnipinėja. Kamerą buvo įjungę (man sėdint prie kompiuterio) ne kartą, paskutinį kartą 2021 metais. Svarbu ir tai, kad kai paskutinį kartą kamerą įjungė, tai būtent tada aš buvau tvarkingai susišukavęs, kas man itin reta, kai būnu namie. O kada aš susišukavęs ir kada ne, gaujelė gerai žino, nes seka, kontroliuoja mano galvos, viso kūno funkcionavimą ir visą mano gyvenseną detaliai, kaip per mikroskopą (taip pat ir judesius). Kad per mano buto lubas KGB mane seka, tai kiek metų už tai kalėjimo priklauso tam nusikaltėlių samdiniui? Labai daug metų įjunginėja KGB srutų gaujelė skaudančio spengimo transliavimą man į galvą, kurį vadinu dar ir dirbtiniu ūžesiu bei mechaniniu zvimbimu. Kaip, kokiu būdu nusikaltėliai išgauna šį kankinimą – zvimbimą galvoje? Ne tik tatai, bet ir visas jų aparatūros veikimas būtų naudingas viešojo mokslo pažangai, tad kodėl niekas nepriverčia išviešinti viso tos kankinimo aparatūros veikimo? Kaip spekuliuoja, ko siekia KGB gaujelė poreikio valgyti man įjunginėjimu? Bangomis (spinduliais?) įjungia tie srutos tokį poreikį ir aš, valgyti dėl geresnės sveikatos trokštantis kuo mažiau, turiu norom nenorom eiti į virtuvę užvalgyti. Gaujelė neurokomunikatoriumi, spinduliais, ultragarsu kankina kūno skausmais mane net per Žemės stebėjimo palydovą. Koks tasai palydovas? Kam jis priklauso? Juk žinant apie tą palydovą, žinant jo veikimą, būtų galima sužinoti kur konkrečiai yra gaujelė irštva, iš kurios jie mane kankina ir seka mano ne tik mintis, protavimą, bet taip pat ir mano judėjimą teritorijoje (žinau, kad kažkur Vilniuje yra jų irštva, kitaip sakant, buveinė, iš kurios kankina mane ir mintis mano seka). Kas turėtų imtis šio darbo. Saugumo departamentas, rodos, neveikia: štai jau 27 metus KGB srutų gaujelė veikia, o Departamentas… neveikia; lyg nei nežino kur tie srutos įsikūrę su savo siaubingai nusikalstama kankinimo aparatūra; toks Departamento neveiklumas rodo, kad Departamentas pats prisideda prie šios kėgėbistinės gaujelės veikimo – kaip ir kitos teisėsaugos institucijos, į kurias kreipiausi prašydamas, kad šį nusikaltimą, manęs kankinimus, nutrauktų; 24 valandas per parą jau daugiau kaip 27 metai nusikaltėliai kankina mane kūno skausmais ir minčių sekimu, o teisėsauga šio nusikaltimo nei mato, nei girdi!!!? Aš jų kaip maro nekenčiu šitų srutų, kurie per nuotolį, per Žemės stebėjimo palydovą, be jokios priežasties mane kankina kūno skausmais ir visaip kitaip jau 27 metai (netgi daugiau), naudodami spindulius, ultragarsą, infragarsą (nuotolinio kalbėjimo aparatūrą) ir neurokomunikatorių, tiek jie mane suėdė. Košmariškus dirbtinius sapnus kėgėbistai man miego metu rodo (transliuoja) beveik kasnakt maždaug nuo 1994 metų. Kas toks konkrečiai tuos sapnus parengia; kas sapno temą ir siužetą paruošia? Kėgėbistai man į ausis transliuoja žodžius, kuriuos aš girdžiu bet kur bebūdamas (kiti, šalia manęs būnantys žmonės, tų žodžių negirdi). Žodžius į mane transliuoja automatinė kalbėjimo mašina, ne tik gyvai kėgėbistai man kalba. Iš kur paimami tie žodžiai, kurie sudedami į kalbėjimo mašiną ir man atitransliuojami? Kas toks konkrečiai tuos žodžius paruošia? Kiek savarankiškumo turi gaujelės dalyviai, besikeičiantys ir „dirbantys“ KGB bunkeryje ištisą parą? Ar kankina jie mane kiek patys nori, ar kiek vadeiva nurodo? (Man atrodo, kad yra ir vienaip, ir kitaip). Kas toks konkrečiai parenka juos šiam „darbui“, kas suformuoja gaujelę? Ar tas jų darbas – nusikaltimo vykdymas yra įtraukiamas į jų darbo stažą? Kaip vardas ir pavardė to antrojo šlykštaus senio, kuris su Juozu Glinskiu jau trečias dešimtmetis kalba man, naudodamiesi infragarsu? Kas jis toksai? Kokiu tikslu tie Kremliaus šliužai dirbtinį poreikį valgyti man įjunginėja? Kokia jiems iš to nauda, kad aš valgau? Viešajam mokslui būtų naudinga žinoti, kaip konkrečiai KGB srutos kūno kankinimus išgauna. Reikia išslaptinti jų nusikalstamą aparatūrą. Kodėl neišslaptinama? Nuo ko konkrečiai priklauso neišslaptinimas ir išslaptinimas? Ar vis dar nuo Kremliaus? Kam konkrečiai priklauso patalpa, kurioje yra ta kankinimo ir sekimo aparatūra, su kuria mane kankina ir seka? Jeigu tai privatus butas, tai tas butas turi būti konfiskuotas. 2021 metai P.P.S.: Šiuo raštu, kaip ir kitais tokio pobūdžio, viešinu nusikaltimą – manęs kankinimus per nuotolį ir mano minčių sekimą. Kadangi teisėsauga šio nusikaltimo – nors kreipiausi – nenutraukia, tai gal viešinimas šį nusikaltimą nutrauks. Jonas Baranauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, buvęs laikraščio „Lietuvos aidas“ žurnalistas, eilėraščių knygelės ,,Vasarvidžio laisvė“ autorius. Fabijoniškių g. 43–11, LT–07119, Vilnius. T. 861399523. El. adresas: [email protected] Esu asmeninėje feisbuko paskyroje (savo metraštyje). Anonimiškai esu ištiražuotas ir siejamas visame pasaulyje, o Lietuvoje – itin dažnai. Taip pat, pavyzdžiui, ir su Kuršių nerijos miestu Neringa bei (tik nežinau kaip); kažkuo svarbus čia mano ir sovietų laikų eilėraštis „Vienintelis kelias“ (yra jis mano el. knygoje „Žydinti vyšnios šakele!“). Ir kūno kankinimais kankina čekistai mane rafinuočiausiais pasaulyje, Žemės palydovu besinaudodami.