Museum - Lithuanian Pavilion in Venice Biennale 2015

Museum - Lithuanian Pavilion in Venice Biennale 2015 Lithuanian Pavilion in Venice Biennale 2015 organized by Nida Art Colony of Vilnius Academy of Arts. Artist Dainius Liškevičius
(1)

Artist Dainius Liškevičius Curator/Commissionaire dr. Vytautas Michelkevičius 2nd Commissionaire Rasa Antanavičiūtė Producer Daina Pupkevičiūtė Consultants: dr. Agnė Narušytė, Ūla Tornau, Franciska Zolyom (Director of The Museum of Contemporary Art Leipzig / GFZK) Organizer of Lithuanian Pavilion: Nida Art Colony of Vilnius Academy of Arts

The presentation of our new Lithuanian pavilion 2019 produced by Nida Art Colony / Nidos meno kolonija. See you during p...
01/03/2019

The presentation of our new Lithuanian pavilion 2019 produced by Nida Art Colony / Nidos meno kolonija. See you during performances on 8-10th of May in Venice!

Press conference of the Lithuanian Pavilion at the 58th International Art Exhibition—la Biennale di Venezia 2019 was held on February 28th at MO Museum in Vilnius. Participants of the press conference: Dr. Rasa Antanavičiūtė, the Lithuanian Pavilion’s Commissioner, Executive Director of Nida Art Colony of Vilnius Academy of Arts; Prof. Jean-Baptiste Joly, Honorary Commissioner of the Lithuanian Pavilion, the founder, former head and art director of Akademie Schloss Solitude artist residency program in Germany; Lucia Pietroiusti, curator of the Lithuanian Pavilion, curator of General Ecology at Serpentine Galleries, London; Indrė Tubinienė, Director at Lewben Art Foundation. ARTISTS: Vaiva Grainytė, writer, playwright, and poet;
Lina Lapelytė, artist, composer, musician and performer; Rugilė Barzdžiukaitė, filmmaker and theatre director.

Nuotraukos / Photos by Andrej Vasilenko

Su išaušusiu Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje pristatymo rytu!Garbės komisaras Jean-Baptiste Joly atvyko į Lietuvą...
28/02/2019

Su išaušusiu Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje pristatymo rytu!
Garbės komisaras Jean-Baptiste Joly atvyko į Lietuvą kartu su visa komanda Rugilė Barzdžiukaitė, Lina Lapelyte, Vaiva Grainytė, Rasa Antanaviciute ir kitais pristatyti žiniasklaidai Sun & Sea: Marina - Lithuanian Pavilion at the Biennale Arte 2019 Marina - Lithuanian Pavilion at the Biennale Arte 2019
Jean-Baptiste Joly taip pat yra Res Artis, Worldwide Network of Artist Residencies valdybos narys bei Akademie Schloss Solitude - vienos didžiausių ir reikšmingiausių rezidencijų Europoje - įkūrėjas ir direktorius (1989-2019). Jis konsultuoja Nida Art Colony / Nidos meno kolonija ir Lietuvos kultūros taryba dalindamasis savo rezidencijų patirtimi ir teigdamas, kad rezidencijų kiekis ir atvirumas abipusiams mainams su kitomis šalimis yra vienas svarbiausių tos šalies demokratijos ir liberalumo rodiklių. Neskaitant to, kad rezidencijos "atspindi gerąsias globalizacijos puses".
Tuo pačiu jis džiaugiasi pirmąkart pamatęs ką tik išleistą knygą “Contemporary Artist Residencies. Reclaiming Time and Space”, kurioje mes kartu esame bendraautoriai.
>>>EN>>>>
Jean-Baptiste Joly - founder and director (1989-2018) of Akademie Schloss Solitude - one of the most influential and biggest residency programme in Europe (45 studios) is in town. He is consulting Nida Art Colony artistic director Vytautas Michelkevicius and Lithuanian Culture Council on the residencies and their impact to the city and country. He says that the number of residency programmes and their openness to bilateral exchanges is an important measure of each countries democracy and liberalism.
Today as a honorary commisionaire he is going to present Sun & Sea: Marina - Lithuanian Pavilion at the Biennale Arte 2019 to the Lithuanian media! Moreover he enjoyed seeing the book “Contemporary Artist Residencies. Reclaiming Time and Space” (ed. Irmeli Kokko, Taru Elfving, Pascal Gielen, Valiz, books and projects, 2019) for the first time

Jean-Baptiste Joly - founder and director (1989-2018) of Akademie Schloss Solitude - one of the most influential and biggest residency programme in Europe (45 studios) is in town. He is consulting Nida Art Colony artistic director Vytautas Michelkevicius and Lithuanian Culture Council on the residencies and their impact to the city and country.

Tomorrow as a honorary commisionaire he is going to present Sun & Sea: Marina - Lithuanian Pavilion at the Biennale Arte 2019 to the Lithuanian media! Moreover he enjoyed seeing the book “Contemporary Artist Residencies. Reclaiming Time and Space” (ed. Irmeli Kokko, Taru Elfving, Pascal Gielen, Valiz, books and projects, 2019) for the first time.

The new participant for Lithuanian Pavilion next year!
16/05/2016
Lietuvos kultūros taryba

The new participant for Lithuanian Pavilion next year!

57-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvai atstovaus Contemporary Art Centre (CAC), Vilnius, pristatysiantis vieno ryškiausių ir aktyviausių lietuvių šiuolaikinio meno kūrėjų Žilvino Landzbergo instaliaciją.

The post-soviet Baltic story ant its critique in Venice Biennale goes on / Posovietinė Baltijos istorija ir jos kritika ...
25/02/2016
The Baltic Pavilion

The post-soviet Baltic story ant its critique in Venice Biennale goes on / Posovietinė Baltijos istorija ir jos kritika Venecijos bienalėje tęsiasi nauju kampu

Read all about it!

Dainiaus Liškevičiaus gauta rožė per Lietuvos paviljono atidarymą Venecijoje tapo meno kūriniu tarp kitų surinktų menini...
14/12/2015

Dainiaus Liškevičiaus gauta rožė per Lietuvos paviljono atidarymą Venecijoje tapo meno kūriniu tarp kitų surinktų menininkų gėlių Dano Aleksos parodoje
>>>EN>>>>
A rose which Dainius Liškevičius got during Lithuanian Pavilion opening in Venice became an art piece among other artists' flowers in Danas Aleksa show.
More / Daugiau
https://www.facebook.com/events/705591672874421/

Naujasis Dainiaus Liškevičiaus kūrinys dar rodomas legendinėje Foksal galerijoje Varšuvoje /The new piece by Dainius Liš...
03/12/2015
EXIT / RESURRECTION : Dainius Liskevicius

Naujasis Dainiaus Liškevičiaus kūrinys dar rodomas legendinėje Foksal galerijoje Varšuvoje /
The new piece by Dainius Liškevičius is still on show in the legendary Foksal gallery in Warsaw

http://liskevicius.lt/index.php/project/exit--resurrection/

The first photographic image that has persisted in my memory until now is a page from the magazine Fotografie published in the GDR (around 1985): a reproduction of Koen Wessing’s Chile 1973. It shows a man walking on the street, but one’s wandering gaze is suddenly attracted by three soldiers leanin…

Jei nepavyko aplankyti Lietuvos paviljono realiai, tai galite padaryti virtualiai - Google Cultural Institute projektas ...
26/10/2015
Lithuania - Google Cultural Institute

Jei nepavyko aplankyti Lietuvos paviljono realiai, tai galite padaryti virtualiai - Google Cultural Institute projektas su 3D vaizdu ir fotografijomis jau internete (ačiū Dainai Pupkevičiūtei už jo prodiusavimą)
>>>>LT>>>>>>>EN>>>>>>>>>>>>
If you could not visit Museum - Lithuanian Pavilion in Venice Biennale 2015 in reality, you can do it now in virtuality - Google Cultural Institute project with Street View and Photographs is online
https://www.google.com/culturalinstitute/asset-viewer/lithuania/-QEzbJBVwxMRfQ?projectId=la-biennale-di-venezia

The Google Cultural Institute brings together millions of artifacts from multiple partners, with the stories that bring them to life, in a virtual museum.

Museum is back in Vilnius - thanks to every contributor! /"Muziejus" vėl Vilniuje - ačiū visiems!
19/10/2015

Museum is back in Vilnius - thanks to every contributor! /
"Muziejus" vėl Vilniuje - ačiū visiems!

2550 lankytojai rugsėjo mėnesį ir vienas lankytojų knygos fragmentas /2550 visitors during September and three records i...
07/10/2015

2550 lankytojai rugsėjo mėnesį ir vienas lankytojų knygos fragmentas /
2550 visitors during September and three records in visitors' book

Po paviljono uždarymo, skaičiuojame rezultatus: degtukai, katalogai, lankytojai /After closing of the pavilion, we are c...
02/10/2015

Po paviljono uždarymo, skaičiuojame rezultatus: degtukai, katalogai, lankytojai /
After closing of the pavilion, we are calculating results

Paviljonas užsidarė, bet kūryba tęsiasi toliau. Dainiaus Liškevičiaus naujas kūrinys iš performatyvios serijos "Pasaulio...
01/10/2015

Paviljonas užsidarė, bet kūryba tęsiasi toliau. Dainiaus Liškevičiaus naujas kūrinys iš performatyvios serijos "Pasaulio centrai / Enjoy yourself" 1999, projektas tęsiamas /

The Pavilion has closed but the show goes on. A new Dainius Liškevičius' piece from the performance series "Centers of the World / Enjoy yourself" 1999, on-going

More from the series http://liskevicius.lt/index.php/project/centres-of-the-world--enjoy-yourself/

Šiandien paskutinė paviljono darbo diena - kviečiame užeiti /Today is the last working day of the pavilion - welcome!(ph...
30/09/2015

Šiandien paskutinė paviljono darbo diena - kviečiame užeiti /
Today is the last working day of the pavilion - welcome!
(photo: guide Gabrielė Mišeikytė)

Dar nebuvusiems ar norintintiems prisiminti - žaismingas Jogintės Bučinskaitės reportažas apie Lietuvos paviljona (žr. 5...
28/09/2015
Durys atsidaro - LRT

Dar nebuvusiems ar norintintiems prisiminti - žaismingas Jogintės Bučinskaitės reportažas apie Lietuvos paviljona (žr. 5:05 - 18:50 min). Apie bienalę ir paviljoną pasakoja Agnė Narušytė, Vytautas Michelkevičius, Daina Pupkevičiūtė.
EN>

Playful Lithuanian TV reportage on Lithuanian Pavilion (5:05 - 18:50 min). Thanks to Jogintė Bučinskaitė and Dainius Liškevičius!
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/83799/durys_atsidaro

Yra sakoma, kad žmogus gimsta vienas ir miršta vienas. Atsivertę naują rašytojo Valdo Papievio knygą galėtume pridurti, kad kartais žmogus gyvena vienatvėje. Nesvarbu, kad ne vienas. Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje per metus apsilanko apie 250 tūkstančių lankytojų. Mažytį Dainiaus Liškevi…

28/09/2015
Kultūros barai - Numeris

Rugsėjo mėn. "Kultūros barų" numeryje kviečiame skaityti: „Muziejus“ visų pasaulio ateičių fone. Su menininku Dainiumi Liškevičiumi kalbasi kuratorius Vytautas Michelkevičius
http://kulturosbarai.lt/ (internete pokalbis pasirodys kitą mėnesį, kai išeis naujas numeris)

Lietuvos Nepriklausomybės 25-mečiuiMąstykime kartu. Į KB anketą atsako filosofė Eglė Wittig-Marcinkevičiūtė / 2Problemos ir idėjosRinkos modelio spąstai universitetams. Su komunikacijų tyrinėtoju profesorium Arthuru W. Huntu III kalbasi Almantas Samalavičius / 7Gus HOSEIN, Eric KING. Nesaugumo a…

Paskutinė galimybė išvysti Lietuvos paviljoną rugsėjo 28 ir 30 dienomis (antradienis nedarbo diena).Last chance to visit...
28/09/2015

Paskutinė galimybė išvysti Lietuvos paviljoną rugsėjo 28 ir 30 dienomis (antradienis nedarbo diena).

Last chance to visit Lithuanian Pavilion is on 28th and 30th of September (Tuesday pavilion is closed).

Vakaro nuotaika paviljone.Evening vibe in the pavilion.Photo: Arturas ValiaugaMuseum: Dainius Liškevičius
27/09/2015

Vakaro nuotaika paviljone.
Evening vibe in the pavilion.

Photo: Arturas Valiauga
Museum: Dainius Liškevičius

Nors visi reitingai turi silpnybių, bet meno pasaulyje jų labai nedaug, tad tenka džiaugtis sėkmingai kylančiu Dainiaus ...
25/09/2015
Dainius Liskevicius

Nors visi reitingai turi silpnybių, bet meno pasaulyje jų labai nedaug, tad tenka džiaugtis sėkmingai kylančiu Dainiaus Liškevičiaus reitingu po Labyrinthus ir Venecijos bienalės - pastaruosius penkerius metus jis šoktelėjo net 5 kartus
>>>>>>>>>LT>>>>>>>>>>>>>EN
Most of the rating systems are subjective but we can enjoy that artist Dainius Liškevičius rating was constantly going up after his new solo show Labyrinthus in 2014 and Venice Biennale in 2015

http://www.artfacts.net/en/artist/dainius-liskevicius-24797/profile.html

View Dainius Liskevicius exhibition history and Artist Ranking

Nors visi reitingai turi silpnybių, bet meno pasaulyje jų labai nedaug, tad tenka džiaugtis sėkmingai kylančiu Dainiaus ...
25/09/2015
Dainius Liskevicius

Nors visi reitingai turi silpnybių, bet meno pasaulyje jų labai nedaug, tad tenka džiaugtis sėkmingai kylančiu Dainiaus Liškevičiaus reitingu po Labyrinthus ir Venecijos bienalės
>>>>>>>>>LT>>>>>>>>>>>>>EN
Most of the rating systems are subjective but we can enjoy that artist Dainius Liškevičius rating was constantly going up after his new solo show Labyrinthus in 2014 and Venice Biennale in 2015

http://www.artfacts.net/en/artist/dainius-liskevicius-24797/profile.html

View Dainius Liskevicius exhibition history and Artist Ranking

Gidės Mildos Adamonytės impresijos iš Venecijos:Sakoma, jog norint pažinti Veneciją, reikia tiesiog joje pasiklysti, tod...
17/09/2015

Gidės Mildos Adamonytės impresijos iš Venecijos:
Sakoma, jog norint pažinti Veneciją, reikia tiesiog joje pasiklysti, todėl nenuostabu, jog bandydama užrašyti įspūdžius iš savanoriavimo Venecijos meno bianalėje aš esu pasimetusi. Šį pusantro mėnesio nuotykį galėčiau palyginti su šokolado dėže, kurią atidarius suvalgiau iš karto visą ir, ko gero, man prireiks nemažai laiko ją visą suvirškinti. Prisipažinsiu, kalbu ne vien apie mano mėgstamiausia venecijietiško gyvenimo dalimi tapusį lietuvių paviljoną ar apie minkštą betoną, vaikštantį medį ir jo augimo garsą prancūzų paviljone, homoseksualaus kolūkiečio istoriją estų paviljone ir visos bianalės žingeidžią dvasią, kurioje per įvairovę einama į vienovę. Nemažesnę šokolado dalį sudaro venecijietiška gotika ir baroko stiliaus Santa Maria della Salute, laikui bėgant mielomis patapusios naktinės žiurkės siaurose gatvelėse ir po kambario langą čiurlenantis kanalas, 37 laipsniai garuojančio karščio ir miesto grožis audrose, itališkos vakarienės ir gražios širdies ten gyvenanys žmonės, kelionės kanalu į Lido paplūdimį ir išvykos į kalnus, nepraleidžiant nė vieno kelyje pasitaikančio Italijos miestelio.
Nobelio premijos laureatui Josifui Brodskiui, kuris Veneciją labai mylėjo ir buvo joje 17 kartų, pirmą įspūdį apie miestą visada priminė kvapas. Man, ko gero, tai bus garsas – labai džiugus triukšmas, kuriam akomponuoja vanduo.

Avyko paskutinioji gidė Gabrielė Mišeikytė (VDA dailėtyros studentė): "Muziejus" tampa terpe, kurioje susiduria tiek įva...
11/09/2015

Avyko paskutinioji gidė Gabrielė Mišeikytė (VDA dailėtyros studentė): "Muziejus" tampa terpe, kurioje susiduria tiek įvairios asmeninės patirtys, tiek skirtingi požiūriai, tačiau kiekvienas randa sau artimą priegą ir pateikią savo interpretaciją. Smagu, kad patys lankytojai ne tik klauso, bet ir pasidalina savo istorijomis, susijusiomis su muziejumi, o dėl to pasakojimas tampa tik įdomesnis.
>>>>>>>>>>>>EN>>>>>>
The last guide has arrived to the Pavilion. Art history student of Vilnius Academy of Arts Gabrielė Mišeikytė enjoys not only telling stories about the Museum but also listening to personal visitors' stories which reveal interconnected personal and collective memories.

Lietuviškai pasirodė Vytauto Michelkevičiaus pokalbis su Viktoru Misiano apie tai kodėl sovietinė praeitis nuolat pasiro...
10/09/2015
Nuolat pasirodanti sovietinė praeitis

Lietuviškai pasirodė Vytauto Michelkevičiaus pokalbis su Viktoru Misiano apie tai kodėl sovietinė praeitis nuolat pasirodo šiuolaikiniame mene, Baltijos paviljonuose Venecijos bienalėje, ...

http://www.7md.lt/tarp_disciplinu/2015-09-11/Nuolat-pasirodanti-sovietine-praeitis

Galbūt tai sutapimas, o gal taip nutiko dėl regioniniame šiuolaikiniame mene tvyrančios atmosferos, tačiau visi šių metų Baltijos šalių paviljonai Venecijos bienalėje pristato projektus, kuriais atsigręžiama į sovietinę praeitį ir ji perdirbama šiuolaikinio meno praktikomis. Norėda...

"Muziejaus" gidė Airida Rekštytė praneša, kad rugpjūtį nors ir vasara lankytojų nestigo ir paviljone apsilankė 2108 lank...
09/09/2015

"Muziejaus" gidė Airida Rekštytė praneša, kad rugpjūtį nors ir vasara lankytojų nestigo ir paviljone apsilankė 2108 lankytojai /
"Museum" guide Airida Rekštytė informs, that despite summer holidays in August, the Pavilion was well attended and she with her colleagues hosted 2108 guests

Kitąmet Lietuva pirmąkart dalyvuja Venecijos architektūros bienalėje / Next year Lithuania takes part in Venice Architec...
04/09/2015
Venecijos architektūros bienalė lauks žinių iš fronto - Lietuvos kultūros taryba

Kitąmet Lietuva pirmąkart dalyvuja Venecijos architektūros bienalėje / Next year Lithuania takes part in Venice Architecture Biennale for the first time
http://www.ltkt.lt/naujienos/95-venecijos-architekturos-bienale-lauks-ziniu-is-fronto.html

Paskutinę rugpjūčio dieną, visų Venecijos architektūros bienalėje dalyvaujančių šalių susitikime buvo iškilmingai paskelbta ateinančių metų bienalės tema. 2016 metais Lietuva pirmą kartą dalyvaus šioje seniausioje ir ko gero prestižiškiausioje architektūros parodoje, kurios bendras vardiklis bus žin…

Naujas gidas menininkas Paulius Šliaupa: Šių metų bienalėje atrodo, jog pasauliui ima rūpėti subjektyvios, labai asmeniš...
04/09/2015

Naujas gidas menininkas Paulius Šliaupa: Šių metų bienalėje atrodo, jog pasauliui ima rūpėti subjektyvios, labai asmeniškos istorijos, Per jas globalūs reiškiniai atsiskleidžia giliau, nei bendrai juos aptarinėjant. “Muziejus” leidžia man geriau suvokti, kaip užaugo mane auginę žmonės, kaip ir kodėl jie mato ir kuria savo gyvenimus ir pasaulį aplink tokį, koks jis yra, Svarbiausia, jog šis darbas turi tikrą, ne formaliai paremtą istoriją ir itin aiškią raišką, kuri atveria daugiau požiūrių ir padeda išnarplioti diskursyvią praeiti, padeda susikurti asmeninį požiūrį. Bienalės tema “Visos pasaulio ateitys” – reflektuodami praeitį žmonės gali aiškiau apsibrėžti ko jie trokšta iš ateities.
>>>>EN>>>
New guide artist Paulius Šliaupa has arrived: I am impressed in this year Biennale by personal stories which disclose global narratives. "Museum" helps me to understand how my parents' generation was living and how do they see the world in their specific worldview. I like that visitors of all the Biennale by reflections of the past can better understand what do they desire from the future.

Karštas pirmadienis paviljone /Busy Monday in Pavilion
31/08/2015

Karštas pirmadienis paviljone /
Busy Monday in Pavilion

Lietuvos paviljoną verta aplankyti ir dėl pačios aplinkos ir Zenobio rūmų atmosferos- 1984 m. čia ir visoje Venecijoje b...
27/08/2015
Madonna - Like a Virgin [Official Music Video]

Lietuvos paviljoną verta aplankyti ir dėl pačios aplinkos ir Zenobio rūmų atmosferos- 1984 m. čia ir visoje Venecijoje bei Niujorke Madona filmavo savo vaizdo klipą "Like a Virgin" >>>>

One more reason to visit Lithuanian Pavilion. The setting of the pavilion is exceptional - here in Palazzo Zenobio in 1984 Madonna shoot her music video "Like a Virgin"
https://www.youtube.com/watch?v=zHW5RVvg2v4

I made it through the wilderness Somehow I made it through Didn't know how lost I was Until I found you I was beat incomplete I'd been had, I was sad and blu...

Venecijos meno žurnalas apžvelgia Lietuvos paviljoną /Venezia Art Magazine reviews the Museumhttp://www.veneziaartmagazi...
17/08/2015
Il Museo di Dainius Liškevičius: il paradosso tra repressione sovietica e le tensioni culturali...

Venecijos meno žurnalas apžvelgia Lietuvos paviljoną /
Venezia Art Magazine reviews the Museum

http://www.veneziaartmagazine.it/2015/08/15/il-museo-di-dainius-liskevicius-il-paradosso-tra-repressione-sovietica-e-le-tensioni-culturali-e-geopolitiche-del-presente-europeo/

Il Padiglione nazionale della Lituania alla 56th Biennale è nel giardino dell’affascinante Ca’ Zenobio degli Armeni, palazzo situato a Venezia nel sestiere di Dorsoduro, sulla fondamenta del Soccorso, vicino Campo…

Indirizzo

FONDAMENTA SOCCORSO, DORSODURO, 2596
Venice
30123

Orario di apertura

Lunedì 10:00 - 18:00
Mercoledì 10:00 - 18:00
Giovedì 10:00 - 18:00
Venerdì 10:00 - 18:00
Sabato 10:00 - 18:00
Domenica 10:00 - 18:00

Notifiche

Lasciando la tua email puoi essere il primo a sapere quando Museum - Lithuanian Pavilion in Venice Biennale 2015 pubblica notizie e promozioni. Il tuo indirizzo email non verrà utilizzato per nessun altro scopo e potrai annullare l'iscrizione in qualsiasi momento.

Contatta Il Museo

Invia un messaggio a Museum - Lithuanian Pavilion in Venice Biennale 2015:

Video

Musei nelle vicinanze


Altro Museo della comunità Venice

Vedi Tutte

Commenti

Kaip gyvenu ir ką prisimenu (24) Faktografija „Gyvenu“ vis taip pačiai – kėgėbistų ėdamas. Ėda jie mane dienom ir naktim... per nuotolį visokiais kankinimais kankina: neurokomunikatoriumui dirgina smegenis, šitaip sukeldami visokių skausmų. Štai vakar, nors man ir taip blogai, įjungė skausmą dešinės kojos achilo sausgyslėje, iškart virš penties. Bet vis tiek, šlubuodamas, nuėjau į parduotuvę. Grįžęs kompiuteriu parašinėjau, o kai atsistojau prie lango savo kambarėlyje, žiūriu eina mergaitė, šlubuodama lygiai taip pačiai kaip aš. Ilgom džinsinėm kelnėm, nuleista galva. Tokį tyčiojimąsi, pamėgdžiojimą, mano gyvensenos atkartojimą KGB pradėjo dar sovietų laikais, ir štai iki šiol tebetęsia. Dieną, nors ir šlubuodamas, nuvažiavau į parodos atidarymą „Meno nišoje“, tai vakare kojos skausmo kėgėbistiniai gyvuliai dar pridėjo: achilo sausgyslę ne tik skaudėti labiau pradėjo, bet ir ištino toje vietoje bei paraudonavo. Skauda dar ir šiandien. Prie šio skausmo dar ir dirbtinę slogą įjungė – žiaurią, su skausmu ir su nosies užgulimu; tai kas, kad lauke rekordiškai šilta, tropinės net ir naktys. Dirbtinį ir čiaudėjimą įjunginėja. Jau nemažai metų KGB gaujelė šį kojos skausmą laikas nuo laiko man įjunginėja. Kai skausmą išjungia, ta skaudėjusi vieta dar ilgai būna jautri, suskausta net ir tada, kai kelnių klešnis toje vietoje prisiliečia. Mintis, protavimą seka (girdi ką aš galvoju) net nuo sovietų laikų. O dar ir loja: visokius erzinimo ir pasityčiojimo žodžius infragarsu į mane laido. Pavyzdžiui, sako: „Tu mus dár užimi“. Atseit, „tu dar galvoji“. Bet kiekvienas žmogus visą laiką ką nors galvoja, taip ir aš. Toks „užimtumas“ visą laiką garantuotas kol žmogus gyvas. Arba sako: „Aš jau nutraukiau nusikaltimą“ (mat aš jau daug metų rašinėju ir prašinėju, kad teisėsauga šį nusikaltimą – kankinimus ir mano minčių sekimą – nutrauktų). Visokiais kūno kankinimais, tie visuomenės atmatos (gaujelė), kankina mane jau daugiau kaip 20 metų! Jie man gyvenimą atėmė – bent jau tiek mano gyvenimo metų, kiek metų neurokomunikatoriumi, net Žemės palydovu naudodamiesi kankina mane. Areštuokite juos, atimkite aparatūrą, kuria naudodamiesi jie kankina mane, aš jiems niekuo nesu nusikaltęs ir neturiu su jais absoliučiai nieko bendro, jie mane užpuolę mano galvos funkcionavimą seka. 2019.VI. 19, trečiadienis Kur bebūčiau, kokiu keliu beeičiau mieste, o taip pat ir kaime, viskas primena kaip KGB gaujelė mane kankino kiekvienoje vietoje man esant – kokį kankinimą buvo įjungę, kokį kūno skausmą kentėjau. Kankina, ir dienom, ir naktim, nuo 1995 metų net per Žemės palydovą, naudodami neurokumunikatorių. Štai birželio 18 dieną įjungė Achilo sausgyklės skaudėjimą. Skaudamoje vietoje patino, išraudonavo. Einu šlubuodamas arba, kai smarkiau įjungia, koją tempdamas, šliauždamas. Įjunginėja dažniausiai tada, kai namie būnu; kažkodėl visą laiką dešinėje kojoje. 2019 m. Įdomu, ką gi jie man turi pasakyti? Žmonės viešuoju transportu „su manimi“ tebevažinėja. Bet jau seniai nieko nešneka, tik retkarčiais balsus išgirstu. Kartą antai sako troleibuse vyriškis neva savo žmonai, bet labiau man: „Na ir kaip tu žmogui pasakysi!?“. O ką turi man pasakyti, nepasakė, suprasti neleido. Norėjosi tarti: „Sakyk, ir bus pasakyta“. Šešėlinės sistemos žmonės kitaip ir nešneka, tik puse sakinio, arba dar trumpiau, todėl jų niekad nesuprasi. O mano kasdieninė mįslė kaip tik ta ir yra apie ką jie tyli, kasdien galvą džiovinu: dėl ko, kokiu reikalu žmonės eina važiuoja į mane, dėl manęs, ir su manimi – kas jiems sakoma išvedant juos į trasą – kuo jie mane laiko – kas jiems apie mane yra sakoma – kas jiems neaišku, kas išvis apie mane kalbama... Gal sako (meluoja), kad aš gražus kaip Alenas Delonas, dėl to į mane eina, bet, pavyzdžiui, merginos, pro mane prasilenkdamos, visos susiraukia, ir tik čiaudėti kol kas dar nepradeda. Dar girdėjau, kad gaujelė, kurie mane skausmais kankina ir seka mano mintis, kažkam yra sakę: „Tu jam, [Jonui], nesakyk“, „Tu jo nepažinok“. Įdomu, ką gi jie man turi pasakyti? 2019 metai Savajame gelbėjimosi nuo kankinimų lankstinuke – aštuonlinkai sulankstytame vieno puslapio tekste „Kas čia parašyta yra tiesa“, kurį dalinu visiems kas ima, esu įrašęs sakinį: Vilniuje vaikšto kėgėbistinių dublerių, mane vaizduojančių. Kai kurie dubleriai jau labai ilgai tie patys – pamatau, tai renginiuose, tai gatvėse. Kad toks veikimas jiems mažiau sektųsi, vėl užsiauginau barzdą, bet ir tai menka išeitis: tuoj suranda į mane panašių (o dažniau nė nepanašių) ir barzdotų. O virtualiame pasaulyje nežinau ar nepainioja manęs su muzikantu Jonu N****u, su dainininku A.P. P.S. Kai čia apie barzdą parašiau, tai atėjusią naktį, laikydami mane pusmiegio būsenoje, kėgėbistai tokį juokelį man iškrėtė: veikdami mano smegenis bangomis suveikė, sumodeliavo taip, kad aš... nevalingai pirštais... peštelėjau sau barzdą. Būčiau nei nepajutęs, bet suskaudo, todėl iš dirbtinės pusmiegio būsenos nubudau ir net nusistebėjau kokia sudėtinga ir tobula gaujelės aparatūra. Tai dar viena iliustracija, kaip nusikaltėliai „iškreipia“ rankų judesius; antai mano žmonai (dabar jau buvusiai) taip bangomis sutrikdė rankų judesius, kad ji verdančiu vandeniu apsipylė ir turėjo dėl to net ligoninėje gydytis. 2019 m. birželis Klausomasi mano buto Klausosi KGB mano buto nuo tada, kai jame apsigyvenau, nuo 1993 metų. Ir žinau kad tiems, kurie (su specialia klausymosi aparatūra) klausosi, nepatinka bet kokie garsai mano bute, „triukšmavimas“, kaip jie veidmainiškai sako: bent kiek garsesnė radijo muzika ar radijo kalbėjimas, durų trinksėjimai, taip pat net durų girgždėjimas, lėkščių ir puodų tarškėjimas, nepatinka kai basas namuose vaikštinėju, nes girdisi šlepsėjimas (mat koridoriuke grindys iš linoleumo), ir pan. Todėl girdėjau sakant apie mane, ironiškai ir priekaištingai: „Jis dár neliūdi“. O kad man į mano buto lubas, nuo 1993 metų, tyčia dunksi gręžia (seniau, būdavo, kasdien), tai aš nieko nesakau. Beje, visus šiuos garsus girdi ir KGB gaujelė, kurie mano mintis, galvos funkcionavimą seka, nes ką aš išgirstu, kažkiek išgirsta ir jie. Tai todėl fizinį skausmą dažnai jie man už tai įjungia – tada, kai virtuvėje plaunu indus. Girdėjau apie mane sakant ir štai tokius žodžius: „Jis dár nežiūri!“ Atseit, aš nepažiūriu į žmones, kurie gatve dėl manęs ir į mane eina. Man per sunku neatsitiktinius žmones apžiūrinėti, jie eina į mane nuo neatmenamų laikų, baisu ir sakyti nuo kokių. Esu parašęs savo elektroninėje knygoje „Spindėk!“, tepasižiūri, kam nepatinka, esu išplatinęs. Na šie pastarieji du pacituoti jų sakiniai, tai pilni. Adomas Juodasai Kažkada sovietmečiu, kai neturėjome laisvos valstybės, o ji buvo su visais artibutais tik praeityje, traukė viskas, kas ją mena ir liudija. Kokia laisva Lietuva buvo nemažai galėdavai sužinoti iš atsiminimų žmonių, kurie joje gyveno, ir tai buvo geras žadinimas tokios laisvos valstybės ilgėtis. Tad aš ir pats užsidegiau noru atsiminimus rinkti, juos iš senų žmonių užrašinėti. Buvau šį darbą bepradedąs, bet tik nesėkmingai, ir galop nieko iš to neišėjo. Žinodamas šį mano užmojį istorikas Algirdas Grigaravičius pasiūlė nuvažiuoti į Kauną Adomo Lasto našlės Lastienės atsiminimus užrašyti. Nuvažiavome su juo (apie 1983 metus), Lastienė priėmė, bet ir iš jos ko nors vertingesnio išpešti nepavyko – be abejo, žmonės nepasitikėjo jaunimu ir nieko, tokiems raštininkas, patys taip pat rašyti mokėdami, nepasakojo. Toks neįžvalgus buvau, kad net pas rašytoją Juozą Paukštelį į namus Vilniaus Antakalnyje buvau įsiprašęs atsiminimų užrašyti. Skaudu ir prisiminti. Kaip sakė Žanas Žakas Ruso – kai noriu įveikti arba nuslėpti savo žioplumą, man retai kada pavyksta jo neparodyti. Iš Lastienės įdomesnių paatviravimų išliko tik tai, kad... Ant stalo, už kurio ji sėdėjo, matėsi gražus permatomas indelis tirpiosios kavos, kurį ji siuntiniu buvo gavusi... iš Amerikos, ir tai mudviem pasakė. Nufotografavau tada ją, nuotrauką tebeturiu. Adomas Lastas, Lastauskas, slapyvardis Adomas Juodasai, buvo dar nuo carinių laikų poetas, simbolistas, iš profesijos advokatas. P.S. Fizinį skausmą KGB gaujelė man junginėja šitai berašant. 2019.VI.24 Žodžio galūnė Lietuvių kalba, dėl savo archaiškumo, jau šimtas metų yra dėstoma ne viename pasaulio universitete. Tai, po sanskrito kalbos, beveik unikalu. Šiek tiek turėtų būti unikalus ir šis mūsų kalbos faktas: raidė „ė“. Jos nėra kitų kalbų abėcėlėse. Ši raidė, šis garsas, turbūt, yra labai lietuviškas. Nes šia raide baigiasi mūsų mergaičių ir moterų vardai bei pavardės; štai, pavyzdžiui, vardas Birutė. Beje, kažkada sovietmečiu Vilniaus Žirmūnuose buvo parduotuvė pavadinimu „Birutė“, dabar, sakytumei spaudos draudimo laikais, jau nebėra. Kaip, tarkim, ir parduotuvės gražiu pavadinimu „Papartis“ – nustelbė sintetiniai pavadinimai, kurie visiškai be galūnių. Ir, tokių atvejų, yra, kaip sakoma, pakankamai nemažai. Išeitų, kad žodžių galūnės su –ė yra būdinga mūsų kalbos artikuliacijai. Prisimenu, mano senelis, o, matyt, ir visas jo kaimas, visiškai rimtai sakydavo ne Amerika, o „Amerikė“. Šį kalbos „riktą“ norėjau užrašyti. Seniai gaujelę vadinu KGB smarve; žinoma, pavadinu tik retsykiais, kai neiškenčiu. Daug metų, prašydamas kad bangomis manęs nekankintų, vadinau juos broliais ir seserimis, bet nieko tai nepadėjo. Kai pirmąkart – gal prieš 25 metus – pavadinau, tai pradėjo labai žiauriai keršyti: net mano mažamečius vaikus pulti pradėjo. Nėra kalboje adekvačių žodžių, kuriais juos būtų galima apibūdinti už tai, ką jie išdarinėja naudodami siaubingą kankinimų ir minčių sekimo aparatūrą. Tai, kad jie mane kankina kūno ir dvasios skausmais, labai griežtai slepia, lyg kokia slapta karinė organizacija (aišku, politinė). Kai kas – tiesa labai retai – prasiverždavo į viešąją erdvę kaip KGB mane kankina, netgi ir tai, kad jie man transliuoja dirbtinius sapnus. Jų veikimas – tai nuolatinis psichinės sveikatos žalojimas. Taip pat ir somatinės. Jie dar ir loja. Štai man ką tik pasakė infragarsu: „Dar tu netapsi legenda“. Žodžiais jie mane ėda nuo 1994 metų, net keista kaip aš ir neišprotėjau per tiek psichologinio terorizavimo metų. Kažkas kitaip gaujelėje vyksta rytais; tikrai jiems ne vienodos ir savaitės dienos, ne tik dienos valanda, o man tai toks pat vienodas manęs kankinimas per visą parą. Kankindavo ir darbo metu Kaip gelbsčiuosi nuo gaujelės kankinimų? Jau niekaip. Nes apsisaugoti būdo nėra jokio, bangomis mane, mano galvą pasiekia visur, taip pat, tarkim, ir rūsyje. Kartais vanduo trupučiuką padėdavo. Pavyzdžiui, kol dirbau Lietuvių kalbos institute (darbe irgi laikydavo kankinimą įjungtą), ir įjungdavo kažką panašaus į veido prakaitavimą, į tariamą apmusijimą ir veido perštėjimą, tai nueidavau į erdvųjį tualetą ir užsisklendęs nusiprausdavau šaltu vandeniu. Blogoji savijauta nuo to pasidarydavo šiek tiek lengvesnė. Bet neilgai gaujelė leido šitokiu būdu nuo jų gelbėtis: kankinti pradėjo tokia kankinančia būsena, kurios blogąjį poveikį jaučiau ne vien veide, o visame kūne. Darbe išeities griebdavausi dar tokios: sunkiu kankinimu kankinamas pradėdavau vaikščioti, vis šiek tiek lengviau būdavo. Bandydavau pažingsniuoti kabinete nuo darbastalio, nuo kėdės, iki durų ir, suprantama, atgalios. Kabinetas buvo palyginti erdvus, štai kai mamą buvau atsivedęs pasižiūrėti, tai sakė „čia ir lovą galima pasistatyti“. Bet daktaras, su kuriuo tame pačiame kabinete dirbau, vaikščioti neleisdavo. O kur nors kitur darbovietėje nematomam pavaikštinėti nebuvo kur. Tad nueidavau... į tualetą. Ten kelius žingsnius būdavo įmanoma žengti pirmyn atgal. Kartą, kai ilgiau šiame „pasivaikščiojime“ užsibuvau, daktaras net ieškoti atėjo – mat ilgesniam laikui iš kabineto aš neišeidavau. Tai štai ką reiškia įjungta kankinanti būsena. Bet, žinia, šie pavyzdėliai dirbtinę blogąją savijautą nedaug beparodo... Kai kabinete vienas likęs pakildavau vaikščioti, tai budintis kėgėbistas, kuris per nuotolį kankindavo, sakydavo šiurkščiu balsu: „Nestok!“. 2019 metai Daug ką iš mano gyvensenos viešojoje erdvėje atkartoja, tyčiojasi. 2015-ais ir ankstesniais metais kai kurie kalbėtojai per Lietuvos radiją kalbėdami pradėdavo... tyčia šnopuoti. Mat tais laikais, o netgi ir iki šiolei, KGB gaujelė laikydavo man įjungtą kvėpavimo apsunkinimą, kvėpavimo pagilinimą (daugiausiai naktimis), tad aš labiau šnopuodavau, nekaip kvėpuodavau. Ypač 2016 metais, visą vasarą, kurią kaime leidau, šitaip dusinimu kamavo, maniau kad man ir plaučiai suplyš. 2019 metai Išėjęs į miestą jau seniai sutinku žmonių, daugiausia moterų, kurios, man į jas pažvelgus, spaudo dviem pirštais sau nosį, kaip tai aš darau esant įjungtai sunkiai dirbtinei slogai, kuri būna kartu ir su skausmu nosyje. Toks rodymas, matyt, nebūna pamėgdžiojimas ir pasišaipymas, o perspėjimas, kad į miestą nebeičiau, nes vėl įjungs dirbtinę slogą. 2019 m. birželis Eilė tuoj susidaro ilga, kurioje aš stoviu (pavyzdžiui, prie bankomato). Kaip pavadinti? Kankina kėgėbistai blogom savijautom mane jau 20 suvirš metų. Kadangi kankino, tai daug metų dienas leidau tik vaikščiodamas po namus iš savo kambarėlio iki lango virtuvėje; grįžęs iš darbo, ir laisvadieniais, daugiau nieko ir neveikdavau. Maniau, kad jei tik vaikščiosiu ir nieko neveiksiu tai jie, gaujelė, neturės ko apie mane savo vadeivoms raportuoti ir amnestuos mane. Tas, matyt, jiems nelabai tikdavo, nes būdavo raginimų ką nors veikti, kuo nors užsiimti: jie net kankinimą kelioms valandoms ir net dienoms išjungdavo ir sakydavo, kad jei nevaikštinėsiu, o kuo nors nekas užsiimsiu, tai už tai jie manęs nekankins, už tai nieko nebus. Bet vis tiek dar labai ilgai laikiausi savo, nieko neveikiau, nes tebemaniau kad amnestavimą galiu laimėti nieko neveikimu. Kai pradėjo kankinti (žiauriais kankinimais kankinti pradėjo 1995 metais), tai aš maždaug 3–4 metus nesupratau, nežinojau, kad kenčiu dirbtinį kankinimą, kad tai dirbtinis kankinimas, kankinimas vykdomas iš išorės, o ne kokia nors liga, ir jie tai žinojo, kad aš nesuprantu, kad nežinau, jog esu kankinamas bangomis, bet kankino vis tiek. Tai kaip tokį gyvulišką nežmoniškumą pavadinti!? Turbūt ne sadizmu, šis žodis pernelyg europietiškas, pernelyg kultūringas, kėgėbistinę gaujelę apibūdinant. 2019 m. birželis Kaip? Kaip viską išmesti ir naikinti KGB mane priversdavo? Ogi labai paprastai, bet ir labai sudėtingai: bangomis veikdami mano smegenis, sudarydavo, sukurdavo, sumodeliuodavo man nuomonę, klaidingą supratimą, kad tai – turėti vieną ar kitą daiktą – yra kažkaip pavojinga, ar bent grėsminga. Štai, pavyzdys; mano pažįstamasis Stasys Buchaveckas „Vorutoje“ parašė straipsniuką apie geriausią mano draugą pavadinimu, regis, „Stiprybės jums, Rimantai Jasai!“. Taigi, straipsnelį apie istoriką R.Jasą, kuriame parašė, kad jį, apakusį R.Jasą, aš globoju. Jokios spaudos, dėl KGB baimės, neliesdamas, šį straipsnelį pasilikau, kaip sakoma, in deposito, nors viską mėtyti buvau skatinamas, o ne kaupti. Bet gaujelė tol kreipė mano mintis ir prisiminimą apie tą straipsniuką, kartu įjungdami kažkokią neapibrėžtą baimę, tol šiuomi klaidingu supratimu ir dirbtine baime mane kamavo, kad aš ir tą straipsniuką... pagaliau išmečiau, kamuojamas gal net keletą mėnesių. Ir netgi slapta išmečiau, niekam nematant, ir netgi taip, kad nieks nerastų; kažkiek panašiai kaip ir savo eilėraščius išmečiau; bet eilėraščius tai labiau dėl to išmečiau, kad labai kankino dirbtinėmis labai blogos savijautos būsenomis. Tų būsenų „skonį ir kvapą“ žinau tik aš, ir linkiu jas patirti tiems, kurie jomis kankino mane. *Šiandien jie dirbtinę slogą su nosies užgulimu yra man įjungę, tai ir tai tegul jie patiria; supras kuo skiriasi dirbtinė sloga, nuo slogos įprastinės. 2019.VI.29 Daugiausia kankina kankinančiomis blogos savijautos būsenomis Kankina mane KGB gaujelė daugiausiai visokiomis kankinančiomis blogos savijautos būsenomis. Tos būsenos skiriasi viena nuo kitos, bet jos beveik visos – labai sunkios, prilygsta fiziniam skausmui. Pradėjo kankinti 1995 metais. Kankinančioji būsena veikia panašiai, netgi adekvačiai kenkimo požiūriu, kaip fizinis skausmas, panašiai kaip ir fiziškai. Pernai ir užpernai beveik ištisai, net ir naktimis, kankino kankinančia būsena, kuri būdavo ir su svaiginimu (ypač kai namuose būdavau). Vaikščiodavau pasvirduliuodamas, negalėdavau nei ant sofos pasilypėti be rizikos kad nenugriūsiu. Netgi judesiai, rankų judesiai, būdavo iškoordinuoti ir kažkokie nerviškai skausmingi. Vidinė kūno savijauta nuo kankinimų būdavo tokia, kad bet koks krepšelėjimas per ausis eidavo, skausmingai nervus žeisdavo. Įjungdavo tokių sunkaus kentėjimo būsenų, beje labai ilgalaikių, kartais trunkančių net kelias dienas, kad nei rašiklio negalėdavau padėti ant stalo kad nebilstelėtų, stengdavausi dėti ant kokio nors popieriaus lapo, ant minkštesnio paviršiaus, į kompiuterio klaviatūros mygtukus, tarsi nuo rankų drebėjimo, negalėdavau pataikyti. Taip gaujelė mane kankina. 2019 metai Jonas Baranauskas, eilėraščių knygelės ,,Vasarvidžio laisvė“ autorius. Fabijoniškių g. 43–11, Vilnius. Telef. 861399523. El. adresas: [email protected] Esu feisbuko paskyroje (savo metraštyje)